Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Violeta Mičiulienė: „Cololo, mums tavęs labai trūks“

Vieni žmonės į šį gyvenimą ateina šiaip. Apsidairyti ir neradus sau vietos, išeiti. Kiti ateina ryškiai švytėdami ir savimi darydami gyvenimą. Vitalijus Cololo nebuvo humoristas. Žmogus, kuris linksmina kitus. Jis buvo žmogus, kuriam pačiam linksma gyventi. Jis šventė kiekvieną dieną. Ką bedarytų, darė su fejerverkais ir patrankų šūviais į dangų. Jam visas gyvenimas buvo scena. Jam nereikėjo pakylos. Jis pats sau buvo pakyla. Nuo kurios žmonėms keldavo nuotaiką ir savimi sakydavo, kad viskas susitvarkys ir dėl nieko nereikia išgyventi.
Vitalijus Cololo ir Violeta Mičiulienė
Vitalijus Cololo ir Violeta Mičiulienė / Karolio Bakūno ir Mato Mičiulio nuotr.

Jei jo mažoji Evita dalyvaudavo kokiam muzikiniam projekte, tai, žinok, jau esi pasmerktas, kartu su juo po kelis kartus peržiūrėti pasirodymo įrašą. Stebint jo džiaugsmą ir pasididžiavimą, visada galvoji, kad reta sutikti tokį tėvą, kuris taip garsiai gėrėtųsi savo vaiku.

Atrodo, Vitalijui kažkas buvo įsakęs padėti visiems žmonėms. Net nebandyk šalia jo padejuoti, kad kažko negavai ar nerandi. Jis pašokdavo vietoje ir tuoj pat, nors tu mosikuodavai rankomis, kad nereikia, pradėdavo skambinti visais kanalais, kad surastų tai, ko tau reikia. Noras būti reikalingam ir padėti visiems buvo jo kraujyje.

Šalia jo visi jausdavosi vaikais. Nes jis kaip tėvas pasirūpindavo visais.

Tik kai skambindavo „mano Inga“, jis surimtėdavo. Ir tas žodis „mano“ nereiškė nuosavybės jausmo. Tai buvo lyg meilės šleifas, kuris su metais tik tankėjo. Ne kartą viešai prisipažinęs meilę savo žmonai, tuo visada didžiavosi. Žmogus, mylintis žmones.

Draugų turėjo begales. Jo telefonas netildavo. Filmavimo metu gaudavo barti, kai tyliai į telefoną šnibždėdavo, kad Jurikui gavo tų vaistų ir vakare užveš į namus.

Augęs Druskininkuose, kalbėjo visomis kalbomis, kurių reikia gyvenant pasienyje. Baltarusių, lenkų, rusų kalbomis kalbėjo taip, lyg ten būtų gimęs. Jau nebekalbant apie jo dzūkiškus anekdotus.

Kam teko būti pas jį svečiuose, tas niekada nepamirš jo gaminamų valgių. Jis pats sakydavo, kad jei nebūtų tuo, kas dabar yra, būtų kulinaras. Ir tikrai labai neblogas. Gal todėl jam taip tiko paskutinis televizinis projektas „La maistas“. Jis ten jautėsi kaip žuvis vandenyje.

Per gyvenimą lėkė šuoliais. Dainuodamas, vaidindamas, linksmindamas žmones ir save. Gurkšniais gėrė gyvenimą, lyg bijodamas, kad ko nors nebespės. O gal žinodamas? Žinodamas, kad reikia skubėti.

Mums teks išmokti gyventi kitaip. Be jo. Be jo smagumo mums tikrai bus liūdna. Tačiau aišku tik viena, kad ten, danguje, dabar irgi bus kitaip.

Ten angelams bus daug linksmiau. Nes V.Šapranausko ir V.Cololo duetas pradės dangaus radijo stoties „Puikioji“ transliaciją. Ir tegul padeda jiems Dievas. Kuris turbūt dėl to juos ir pasikvietė.

Cololo, mums tavęs labai trūks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai