Šeimos svarba
– Tyrimas parodė, kad žmonėms vertybė išlieka šeima. Jūs pati šią sritį nagrinėjate daugelį metų. Kodėl ji tokia svarbi?
– Kiekvieno žmogaus gyvenime šeima užima labai didelę vietą. Pirmiausia mes gyvename tėvų šeimoje, vėliau – kuriame savo. Čia praleidžiame gražiausias savo gyvenimo akimirkas. Šeimoje sulaukiame ir psichologinės, ir materialinės paramos. Mes apsikeičiame vertybėmis ir jas puoselėjame, drauge tobulėjame. Be to, tiek visuomenė, tiek valstybė yra suinteresuotos, kad žmogus gyventų šeimoje. Juk čia atsiranda nauji visuomenės nariai. Viskas paprasta – valstybė padeda šeimai, kad vėliau iš jos turėtų naudos.
– Apie kokią šeimą šiandien kalbame – apie tradicinę?
– Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad nėra vieno suvokimo, kas yra toji tradicinė šeima. Vieniems tokia šeima yra tada, kai žmones sieja santuokos saitai ir bendri vaikai, kitiems – vyro ir moters bendras gyvenimas, kai ji šeimininkauja namuose, o jis uždirba pinigus. Beveik prieš 20 metų, kai pradėjau dėstyti studentams, jie man sakė, kad tradicinė šeima yra ta, kai po vienu stogu gyvena tėvai, vaikai ir seneliai. Tiesa, yra ir daugiau tradicinės šeimos suvokimų.Šiaurės valstybėse viskas paprasčiau. Čia valstybė labai remia šeimą, tad moteris sugeba lengvai derinti profesinę veiklą ir motinystę.
– Apsiribokime santuokos saitais. Ar, kalbėdami apie šeimą, juos laikome būtinybe?
– Žinoma, man pačiai priimtinesnė ta šeima, kai net ir raštiškai neįsipareigoję žmonės gerbia vienas kitą, puikiai sutaria, augina ir auklėja vaikus, nei ta, kuri yra palaiminta bažnyčioje ir santuokų rūmuose, tačiau nemoka sugyventi drauge, smurtauja, įžeidinėja vienas kitą. Vadinasi, šeimos vertė nepriklauso nuo oficialaus statuso. Šeima – žmonės, turintys bendrą ūkį. Taip yra bent jau daugelyje Europos valstybių. Lietuvoje, kai girdime žodį „šeima“, vis dar įsivaizduojame sutuoktinius, tačiau pamažu ši nuostata kinta ir kis ateityje – šeimų, nesiejamų santuokos saitais, yra ir bus.
– Kuo skiriasi susituokusi ir nesusituokusi šeimos?
– Susituokę žmonės saugomi įstatymų. Sakykim, vieno iš sutuoktinių mirties atveju nekils papildomų rūpesčių dėl paveldėjimo. Kita vertus, atmetus juridinį aspektą, nesusituokusi šeima taip pat turi savo pranašumų. Mano nuomone, iki vaikų auginimo nutarę pagyventi drauge jauni žmonės pamato ne tik gerąsias, bet ir ne tokias geras vienas kito savybes, gali jas įvertinti, prieš oficialiai įteisindami savo santuoką. Taip išvengiama daugelio skyrybų.
– Kiek šeimų Lietuvoje gyvena nesusituokusios?
– Šiuo metu tokių šeimų yra apie 5 proc. Tai nėra daug. Paprastai tokia būsena yra laikina. Kelerius metus pagyvename drauge, o tada arba skiriamės, arba tuokiamės.
– Yra ir tokių žmonių, kurie niekada nebuvo susituokę ir negyvena šeimoje?
– Taip, ir tokių žmonių daugėja. Jie pasišvenčia darbui, karjerai. Vėliau laiko šeimai neatsiranda, o gal jau nebebūna galimybių. Tai ypač būdinga Pietų valstybėms. Ten vyrai glaudžiasi prie savo mamų ir gyvena su jomis, o moterys atsiskiria ir atsiduoda darbui. Jos nemato galimybių derinti karjerą ir šeimą, vaikų auginimą, tad pasirenka priimtinesnį variantą. Prieš kelerius metus dėl šios priežasties mažiausias gimstamumas buvo Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
Šiaurės valstybėse viskas paprasčiau. Čia valstybė labai remia šeimą, tad moteris sugeba lengvai derinti profesinę veiklą ir motinystę.
Ateitis – vaikai
– Mūsų gimstamumas pamažu didėja. Kas tam turi įtakos?Paskutinio šanso gimdymai ir prisidėjo prie gimstamumo didėjimo. Tačiau jei ne šeimos politika, tų atidėtų gimdymų galėjo ir nebūti.
– Šiuo klausimu pritariu profesorei Vladislavai Stankūnienei. Jos nuomone, gimstamumo augimą Lietuvoje paskatino atidėti vėlyvieji gimdymai.
– Kaip tai suprasti?
– Ilgą laiką moterys atidėliojo gimdymus. Dabar atėjo tas laikas, kai tenka rinktis: arba gimdome dabar, arba niekada. Štai šie paskutinio šanso gimdymai ir prisidėjo prie gimstamumo didėjimo. Tačiau jei ne šeimos politika, tų atidėtų gimdymų galėjo ir nebūti. Manau, Lietuvoje buvo vykdoma tinkama skatinimo politika. Taip, galbūt mūsų motinystės atostogos yra pernelyg ilgos, tačiau šis veiksnys šiuo metu lemia gimstamumo augimą. Be to, daug prisidėjo ir didelės socialinės išmokos.
– Kurios artimiausiu metu greičiausiai ir vėl bus peržiūrėtos?
– Mano nuomone, šioje srityje trūksta tvarkos. Reikėtų sumažinti lubas – taip būtų sutaupyta pinigų. O štai apkarpyti ir taip mažai gaunančių mamų ar tėvų pajamas būtų labai neteisinga.
– Kokia šeima Lietuvos gyventojams atrodo ideali?
– Šeima, kurioje yra vaikų (idealiu atveju – du), sutuoktinius sieja artimi emociniai ryšiai, šeima gerai apsirūpinusi materialiai, abu tėvai dirba ir rūpinasi namais bei vaikais. Abu partneriai idealioje šeimoje turi būti lygiaverčiai.
– Jūs tai ypač akcentuojate?
– Taip. Matote, iš karto atgavus nepriklausomybę ideali šeima žmonėms atrodė ta, kurioje moteris yra namų šeimininkė, o vyras – šeimos aprūpintojas. Tiesa, labai greitai šis požiūris pakito: ne visi vyrai tapo turtingi verslininkai, ne visos moterys sugebėjo savo noru sėdėti namuose be darbo. „Naujųjų lietuvių“ šeimų buvo ir yra mažuma.
Darbų pasiskirstymas
– Kaip šiuolaikinės šeimos dalijasi atsakomybę? Ji daugiausia užgula moters pečius?
– Anksčiau taip ir buvo. Tiesa, dabar dažniau atsakingi jaučiasi abu sutuoktiniai. O štai buities darbai vis dėlto išlieka moterų veikla. Anksčiau juos padėdavo nudirbti seneliai, samdyti darbuotojai. Dabar tie darbai gula ant žmonų pečių.
– Kodėl mažiau padeda seneliai?
– Jie daug padėdavo, kai buvo trumpesnės motinystės atostogos: reikėjo prižiūrėti anūkus, o drauge nudirbti ir buities darbus. Dabar visa tai daro mamos. Per dvejus metus tokia tvarka tampa įpročiu, tad, net grįžusios į darbą, jos ir toliau tvarko namus, skalbia, gamina valgį.
– Tyrimo grafa „Kasdieniai pirkiniai ir žaidimai su vaikais“ pamažu tampa abiejų tėvų veikla?
– Taip, ir šis faktas labai džiugina. Mano nuomone, tam teigiamos įtakos turėjo ir didieji prekybos centrai, kur apsipirkti skuba visa šeima. Čia yra ir pramogų, kuriomis gali mėgautis tėvai drauge su vaikais. Pokyčiai tik į gera.
– Telieka išmokti draugiškiau dalytis buities darbus?
– Taip, tik kaip to išmokti? Moterys visais laikais buvo arčiau namų. Jos gimdydavo, auklėjo vaikus ir rūpinosi jais. Vyrai tuo laiku dirbo darbus. Pamažu tai tapo tradicija. Laimei, atsirado buities pažanga: dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos, indaplovės... Sąlygos – nepalyginamai geresnės. Tačiau ir dabar pačios turime plauti grindis, lyginti drabužius. Kol kas tų darbų niekas už mus neatliks.
– Tačiau stereotipiškai mąstantys vyrai pasakys, kad taip buvo visada: moterys dirbo namų ruošos darbus, vyrai remontuodavo automobilius, dirbdavo fizinius darbus?
– Vis dėlto šiandien automobilius dažniausiai varome į autoservisus, statyboms samdomės statybininkus.
Šiandien sąlygos nėra vienodos. Vyras po darbo gali šviestis, tobulėti, o moteris privalo tvarkyti namus ir prižiūrėti vaikus. Tai nėra lengvas darbas. Deja, kai kurie vyrai to nesupranta.
– Nuo ko priklauso jaunos šeimos modelis, darbų pasiskirstymas?
– Daugiausia priklauso nuo tėvų šeimų. Mano nuomone, tuokiasi panašūs žmonės. Taip jiems labai paprasta suprasti vienam kitą ir sutarti. Kitaip vargu ar jie neišsiskirs. Jeigu moters tėvų šeimoje mama rūpinosi švara namuose, jaunamartė taip pat greičiausiai tai darys. Pokyčių gali būti, bet jie nebus itin ryškūs. Galbūt jaunoje šeimoje daugiau darbų ims daryti vyras, tačiau jis tikrai nedirbs visų buities darbų, nes jo tėvų šeimoje tai nebuvo įprasta.Vyras po darbo gali šviestis, tobulėti, o moteris privalo tvarkyti namus ir prižiūrėti vaikus. Tai nėra lengvas darbas.
– Įtaką daro ir platesnis akiratis? Juk dabar galime drąsiai keliauti po užsienio valstybes, matyti, kaip šeimos gyvena svetur?
– Žinoma, svarbu ir tai. Sakykim, anksčiau buvo neįprasta, kad abu tėvai eina į parduotuvę ir vedasi mažą vaiką, o jis laimingas šypsosi, žaidžia su vaikišku vežimėliu, domisi aplinka. Neįprasta būdavo ir keliauti į užsienį su mažyliu. Dabar jaunos šeimos drąsiai ryžtasi tokioms kelionėms. Tam yra visos sąlygos.
Privilegijuotas luomas
– Ar yra tokių dalykų, kurie jus stebina, kai domitės vyrų ir moterų santykiais, šeimos klausimais?
– Manęs tikriausiai jau niekas nebenustebins. Tiesa, yra dalykų, kurie liūdina. Pirmiausia iki šiol išlieka vyrų, kurie nori jaustis privilegijuoti ir neskuba moterims užleisti tam tikrų pozicijų.
– Gal galite pateikti pavyzdžių?
– Žinoma. Paklausti, kurioms sritims turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, 61 proc. vyrų ir 72 proc. moterų paminėjo darbo rinką – galimybę užimti vienodas pareigas, gauti vienodą atlyginimą už tą patį darbą, derinti pareigas šeimoje ir darbe. Tačiau daugiau nei 50 proc. vyrų sutinka su nuostata, kad priimant į darbą pirmenybė turėtų būti teikiama vyrui.
– O kaip dėl smurto šeimoje? Ar šioje srityje pokyčių yra?
– Yra, tačiau šioje srityje požiūris kinta labai lėtai. Iki šiol Lietuvoje moteriai šeima – pavojingiausia vieta. Vyro smurtas prieš moterį yra labiau toleruojamas ir nelaikomas tokiu pat nusikaltimu kaip užpuolimas. Taip yra dėl to, kad jei tave užpuls gatvėje ir sumuš, tu iškviesi policiją ir ji pradės bylą, o štai šeimoje susiduriama su kitais aspektais – moterys nesiryžta rašyti pareiškimo dėl vaikų, bendro gyvenimo, buities ar kitų ją su sutuoktiniu siejančių dalykų.
Pagrindinės gairės
„Moteris Lietuvos visuomenėje 2009“ atskleidė pokyčius, vykusius Lietuvoje per 15 jos nepriklausomybės metų. Atrodo, vertybės yra stabilios: šeima ir darbas. Vis dėlto pokyčiai vyksta: auga darbo ir draugų svarba, o šeimos, politikos ir religijos svarba mažėja.
1994 m. šeima buvo svarbi 71 proc. moterų ir 57 proc. vyrų, 2009 m. – atitinkamai 66 ir 53 proc. Darbo svarba moterims kito nuo 42 proc. 1994 m. iki 49 proc. 2009 m., vyrams – atitinkamai nuo 41 iki 50 proc. 1994 m. draugai rūpėjo 18 proc. moterų ir 19 proc. vyrų, šiemet – po 23 proc.
1994 m. religija buvo svarbi 20 proc. moterų ir 9 proc. vyrų, šiemet – atitinkamai 12 ir 6 proc. Moterų susidomėjimas politika smuko nuo 4 iki 3 proc., vyrų – nuo 12 iki 5 proc. Būtent tokiam žmonių skaičiui politika yra svarbi.
Darbas ypač svarbus darbingo amžiaus vyrams. Visų amžiaus grupių moterims pagrindinė vertybė išlieka šeima. Jaunų žmonių grupėje dominuoja tokios vertybės kaip laisvalaikis ir draugai, tarp vyresniųjų – religija ir politika.
Stereotipiškai manoma, kad vyrai vertina tokį darbą, kai gali gerai uždirbti ir iškilti, o moterys – tokį, kuris leidžia daugiau laiko skirti šeimai, taip pat padėti kitiems ir daugiau bendrauti. Esą būtent todėl jos dažnai renkasi medicinos ir švietimo sritis. Tačiau tyrimas parodė, kad prioritetai yra kiti.
Šiandien ir moterims karjera yra svarbesnė už galimybę padėti ir bendrauti su žmonėmis. Nors moterims vis dar svarbu, kad jos galėtų derinti darbą su šeima, geras uždarbis visgi tampa svarbiausias. Pastarasis svarbus 40 proc. moterų ir 50 proc. vyrų, galimybė iškilti – atitinkamai 12 ir 19 proc., galimybė derinti darbą ir šeimą – 24 ir 19 proc., galimybė padėti kitiems – 9 ir 8 proc.
Laimei, net trečdalis visuomenės pritarė vaiko auginimo rūpesčių dalyboms. Paklausti, ar turėtų vaiko priežiūros atostogas dalytis abu tėvai, gyventojai pasiskirstė į tris lygias dalis. Trečdalis buvo už, trečdalis – prieš, trečdalis neturėjo nuomonės. Tiems, kurie sutiktų su šia nuostata, buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš dviejų modelių: vaiko priežiūros atostogos turi būti padalytos tėvams po lygiai; vienas iš tėvų turėtų pasiimti bent mėnesį atostogų. Pirmajam modeliui pritarė 56 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, antrajam – atitinkamai 37 ir 44 proc.
Turime ir daugiau kuo džiaugtis. Palyginti su 1994-aisiais, 2000 metais sumažėjo diskriminacijos, smurto ir seksualinio priekabiavimo atvejų. Tikėtina, kad tam turėjo įtakos Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos, Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir kitų Vyriausybės programų įgyvendinimas, teisės aktų pakeitimai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla.
Išvada peršasi pati – Lietuvoje lyčių lygybės politika buvo sėkminga.
