Kad V.Cololo savo gimtadienį švęsti išties mėgdavo, 15min patikino ir jo artimas bičiulis atlikėjas, grupės „Išjunk šviesą“ lyderis Valdas Burnys. Gimimo dieną paminėjęs su šeima, vėliau Vitalijus vykdavo būtent pas Valdą.
„Dažniausiai švęsdavo pas mane Vilniuje, Bajoruose. Ten yra privatus namas, tai ir šašlykus, ir kepsnius, ir žuvį kepdavome. Išsiskirstydavome tik paryčiais. Be to, kieme būdavo didžiulis baseinas, o Vitalijus velniškai mėgdavo ten plaukioti, jam kaip žuviai reikėjo to vandens“, – bičiulio viešnages prisiminė V.Burnys.
Taip Vitalijus šventė ne vienus metus iš eilės – buvo susiformavusi graži tradicija. Tiesa, gimtadienių V.Cololo iš anksto neorganizuodavo, netgi nieko specialiai nekviesdavo, tiesiog vienas atvažiuodavo pas jį. O pradėję švęsti dviese, baigdavo gausioje kompanijoje.
Visi artimiausi draugai jau žinodavo, kad gimtadienį Vitalijus švęs ir judesys bus pas Valdelį, tai jie greitai prilėkdavo.
„Visi artimiausi draugai jau žinodavo, kad gimtadienį Vitalijus švęs ir judesys bus pas Valdelį, tai jie greitai prilėkdavo. Prisirinkdavo daug draugų. Tada mes labai smagiai praleisdavome laiką – ir mums smagu būdavo, ir Vitalijui“, – į prisiminimus nusikėlė V.Burnys.
Valdas pabrėžė, kad smagiai praleistas laikas, jį supantys bičiuliai Vitalijui ir būdavo geriausia gimtadienio dovana. O ir šventės jis iš anksto neorganizuodavo ne šiaip sau, o dėl to, kad norėjo būti tikras, jog draugai jo gimimo dienos nepamirš.
„Materialios dovanos Vitalijui absoliučiai nebuvo pirmoje vietoje. Draugai, linksma nuotaika ir geras pasibuvimas jam buvo svarbiausia. Jis vis sakydavo – įdomu, ar tas atvarys, ar tas atvarys. Jam buvo svarbu, kad jį prisimintų. Nebuvo taip, kad prieš mėnesį sukviesdavo draugus – jis niekad nesakydavo, nes jam būdavo smagu, kad žmonės patys žino, jog šiandien Vitalijaus gimtadienis, ir sveikindavo jį be jokių pakvietimų“, – 15min pasakojo draugo pernai netekęs Valdas.
Susitikimų su V.Cololo metu netrūkdavo ir humoro, ir pokalbių apie ateities planus. „Dažnai pasižiūrėdavome juokingus skečus, jis kažkokių bajerių atrasdavo, parodydavo. Mėgdavo pakalbėti, pasvajoti apie kokią naują laidą, televizinį projektą. Tokie dalykai jam keldavo didžiulę laimę, būdavo įdomūs“, – patikino V.Burnys.
Tiesa, pasitaikydavo ir įvairių kuriozų. Kartais prieš šviesaus atminimo humoristo gimtadienį išpuldavo daug darbų, renginių, Vitalijus su Valdu jausdavosi pavargę. Todėl sykį nusprendė, kad atšvęs ramiai, be alkoholio, nebent su trupučiu šampano. Tokiai V.Cololo minčiai pritarė ir V.Burnys, vis dėlto net neįtarė, kas laukia.
„Vakarop laukiu jo atvykstant, dar įšokau į baseiną ir matau, kad Vitalijus privažiuoja ir moja man ranka, kad ateičiau. Nesupratau, sakau, gi ateik pats. Bet vis tiek jis primygtinai moja, aš prieinu prie mašinos, jis atidaro bagažinę, o ten šampano dvi dėžės. Buvo nuspręsta tik paragauti, o jis atsivežė dvi dėžes“, – dar ir dabar prisiminęs šią situaciją juokiasi Valdas.
Jo paties gimtadienio šventės kardinaliai skiriasi nuo Vitalijaus. Kadangi V.Burnys, priešingai nei V.Cololo, gimęs žiemą, pramogų tokiu metu daug neprisigalvosi, tad viskas tiesiog apsiriboja sveikinimais ir ramiu pasisėdėjimu. Todėl Valdui skaudu, kad ši rugpjūčio 3-ioji bus visiškai kitokia.
„Nesvarbu, ar būdavo paprasti Vitalijaus gimtadieniai, ar jubiliejai, jie vis tiek visi būdavo kaip didžiausi jubiliejai. Vitalijaus gimtadienis buvo kaip kokia karūnavimo diena“, – šyptelėjo Valdas.
Į tikrą draugystę peraugusi netikėta pažintis
O geriausių draugų pažintis užsimezgė prieš daugiau nei du dešimtmečius ir gana juokingomis aplinkybėmis – duše. Valdas prisiminė, kad tuomet su grupe „Išjunk šviesą“ jis nuvyko įrašyti naujų dainų į Šiauliuose esančią studiją ir buvo apgyvendintas pedagoginiame bendrabutyje, kur gyveno Vitalijus.
„Jis buvo to bendrabučio galva, už viską atsakingas. O susitikome, kai po visų įrašų nuėjome į bendrą dušą. Pradėjome šnekėti, jis pats užvedė pokalbį, klausė, iš kur atvažiavome, kas tokie esame. Aš papasakojau, kad darome įrašus grupei, tuo metu kaip tik įrašinėjome „Miško pasaką“ – vieną populiariausių mūsų kūrinių“, – prisiminęs pažintį duše, po kurios sekė porą dešimtmečių trukusi draugystės istorija, šypsojosi V.Burnys.
Valdas pasakojo, kad per tuos dešimtmečius kartu patirta be galo daug. Jis su Vitalijumi tapo ir kolegomis, besifilmavusiais įvairiose humoro laidose, ir žvejybos kompanionais. Tas laikas buvo ypatingas.
„Visada lydėdavo linksmi bajeriai, iš kiekvieno atsitikimo vis kažkokį juoką sugalvodavome. Kažkam lūždavo meškerė, tai net tada pasijuokdavome. Nebuvo nei liūdnų akimirkų, nei kažkokių pasiskundimų. Visada su juoku, gera nuotaika“, – 15min teigė V.Burnys.
O juokingų situacijų, kurias atnešdavo pats likimas, išties netrūko. Į tas situacijas ne kartą buvo įsipainiojęs ir Vitalijus – pavyzdžiui, vieną kartą bežvejojant jam užkibo... antis.
„Iš pradžių, kol nepamatėme, galvojome, kad didžiulė žuvis, pradėjome klykti, rėkti, puolėme telefonus traukti. O kai antis pakilo į orą, visi nuščiuvo – pasirodo, ne žuvis, o paukštis. Ačiū Dievui, vos ne taip prisitraukėme ją, atkabinome ir baigėsi gerai“, – prisiminęs su V.Cololo patirtus žvejybos nuotykius juokėsi Valdas.
Todėl nors apie humoristus dažnai sakoma, kad gyvenime, priešingai nei scenoje, jie liūdni žmonės, V.Burnys užtikrino, kad Vitalijui tas negaliojo. Ir tas linksmumas, pašnekovo teigimu, buvo tikrai ne apsimestinis. Vitalijus buvo tikras.
„Jeigu kažkas jam nepatikdavo, jis savyje nelaikydavo, tiesiai šviesiai nusikeikdavo, pasakydavo, kad tas ar anas negerai ir toliau šypsodavosi. Tai būdavo natūrali būsena. Kaukės bent jau mūsų, artimų draugų, tarpe jis tikrai nedėdavo, neapsimetinėdavo – nebuvo taip, kad šypsotųsi, o mintyse liūdesys“, – gražių žodžių gruodį iškeliavusiam draugui negailėjo Valdas.
Vis dar atrodo, kad paskambins
Ir nors nuo V.Cololo mirties, kuri visiems sukėlė tikrą šoką, pradėjo daugiau nei pusmetis, V.Burnys neslėpė dar iki šiol nesusitaikęs su tuo, kad jo netekome. Būna, užsimiršęs apie tai jis net laukia draugo skambučio.
„Kartais vidury dienos ar vakare vis užklumpa mintis, kad Vitalijus turėjo paskambinti, ir paskui prisimeni, kad jo jau nebėra. Persekioja tokie žaibukai ir nesinori tikėti, kad jo tarp mūsų nėra. Be abejo, kažkokia tuštuma bus ir per jo gimtadienį“, – atsiduso Valdas.
V.Burnys prisipažino ir nenorintis žiūrėti laidų, kuriose filmavosi V.Cololo, įrašų. Tai daryti jam dar pernelyg sunku.
„Vieną kartą telefone bandžiau pasižiūrėti vaizdo įrašų, bet suspaudžia širdį, pasidaro labai liūdna, tad stengiuosi to kol kas nedaryti. Aišku, praeis kažkiek laiko, tai bus įdomu prisiminti, bet dabar, kol vis dar ateina mintys, kad turėjo paskambinti, bet nepaskambino, dar sunku su tuo susitaikyti ir žiūrėti į praeitį“, – kalbėjo V.Burnys.
Kai kas galbūt pasakytų – nepakeičiamų nėra. Tačiau Valdas įsitikinęs, kad nors, kalbant apie profesiją, vieną žmogų ir gali pakeisti kitas, tokios asmenybės, kaip Vitalijus, daugiau nėra.
„Kito žmogaus su tokia energetika, spindėjimu jau nebebus. Galiu pasakyti, kad šitoje vietoje išliks tuščios spragos. Ypač jei kalbėsime apie mūsų Lietuvoje, aplinką, artimiausius žmones, draugus, pažįstamus, aktorius, tai yra skylės, kurių užlopyti neįmanoma“, – įsitikinęs V.Burnys.
Nugyveno laimingą gyvenimą
Paklaustas, koks Vitalijus visada išliks jo atmintyje, Valdas atsakė nedvejodamas – gyvybingas. Toks gyvybingas, kad net sunku patikėti, jog iškeliavo.
„Būdavo, grįžtam po kokio koncerto vėlai, kitą rytą galvoju pamiegoti iki 11-12 val., o jis jau 7 val. skambina ir kviečia žvejoti. Niekada nesu sutikęs kito tokio gyvybingo žmogaus. Kartais jau net norėdavosi pailsėti nuo kalbų apie filmus, scenarijus, bet jis vis tiek jas regzdavo. Kad ir pavargęs būdavo, bet žvejyboje būtinai norėdavo pašnekėti apie vaidmenis ar scenarijų.
Sunku suprasti, iš kur, iš kokio kosmoso, iš kokios galaktikos jis turėjo tiek energijos. Tad jį ir prisiminsiu kaip gyvybingą ir pastoviai šviečianti, labai aktyvią žvaigždę“, – mintimis apie V.Cololo atminimą dalijosi V.Burnys.
Ir nepaisant to, kad Vitalijus nebedžiugina nei šeimos, nei draugų, nei gerbėjų, nepaisant to, kaip sunku susitaikyti, kad žmogus išėjo toks jaunas, ilgainiui neliks nieko kito, kaip tik su tuo susitaikyti. Reikia gyventi toliau, nes tokia yra gyvenimo realybė – pripažįsta Valdas. Jis laimingas žinodamas, kad jo bičiulis džiaugėsi tuo gyvenimu.
„Jis sugebėdavo džiaugtis kiekviena diena, kiekvienu susitikimu, kiekviena smulkmenėle. Kad ir trumpas buvo jo gyvenimas, bet manau, kad tikrai labai prasmingas. Kiti žmonės gal net 100 metų gyvendami nepatiria tiek visokių dalykų, kiek Vitalijus Cololo“, – pokalbį baigė V.Burnys.
Ispanijoje buvo atlikta operacija, po kurios nebepabudo
15min primena, kad žinomas laidų vedėjas, humoristas V.Cololo mirė 2019 m. gruodžio 2 d. Ispanijoje atostogų metu. Jam buvo 45-eri.
15min šią žinią patvirtino artimi šeimos draugai. Pranešta, kad teko atlikti skubią operaciją, tačiau ligoninėje vyrui prasidėjo uždegimas, kuris baigėsi komplikacijomis. Po jų humoristui sustojo širdis.
Atostogų Ispanijoje metu kartu su šeima buvo ir V.Burnys. Būtent pas jį Vitalijus buvo atvykęs pasisvečiuoti.
Draugai iki nelaimės atostogavo savaitę. Tai buvo pirmas kartas, kada Vitalijus svečiavosi Ispanijoje, šių atostogų labai laukė. Į ją išsiruošė tik suaugusieji – Vitalijaus dukra liko kartu su seneliais.
„Jokių simptomų nejautė, labai ūminė liga. Tuo metu nebuvau su jais, bet mano vyras pasakojo, kad jiedu su Vitalijumi buvo prie jūros, mėgavosi saule, žydru dangumi, kai netikėtai jam pasidarė negera. Sunegalavo. Svetima šalis, tad nusprendė važiuoti į ligoninę“, – 15min sakė atlikėjo žmona Aušra Burnienė.
V.Cololo palaidotas 2019 m. gruodžio 9 d. Ratnyčios kapinėse Druskininkuose.
