Atlikėjas pasakojo, kad alkoholio pabandė būdamas penkiolikos metų, ir nuo to laiko jis tapo vis dažnesniu gyvenimo palydovu. „Būdavo įprastas dalykas sulaukus savaitgalio švęsti. Pakliuvus į televiziją ir išgarsėjus, blogi įpročiai tik stiprėjo. Buvo jau tiesiog įprotis – kas rytą išgerti kavos puodelį ir brendžio“, – TV3 laidoje atviravo Vudis.
Pasak A.Martinėno, kuo toliau, tuo daugiau jis gėrė – net prieš svarbiausius pasirodymus, nesusilaikydavo nė prie mylimosios tėvų. Alkoholis ne kartą jį pastatė į keblią padėtį ar, kaip sako pats atlikėjas, „pavertė klounu“. Jaunas vyras prisiminė ne vieną istoriją apie be reikalo iškviestą policiją, nutikimą, kai sugebėjo išgerti net su už nugaros užlaužtomis rankomis ir daugelį kitų atvejų, dėl kurių paskui teko raudonuoti.
„Prašviesėjus galvai, grauždavo sąžinė ir gėda, žadėdavai sau ir kitiems, kad nuo rytojaus jau tikrai viską mesi. Bet tai yra liga. Tokiam žmogui reikia padėti. Išbristi iš tokio liūno labai sunku. Sunku pripažinti, kad esi alkoholikas. Galiausiai atėjo supratimas, kad alkoholis man trukdė gyventi, man trukdė dirbti, trukdė kurti ir siekti svajonių. Tada pasiryžau keisti savo gyvenimą“, – sakė A.Martinėnas.
Kaip komentuoja psichoterapeutas Marius Gabrilavičius, apie 80 proc., krikščionių yra priklausomi nuo alkoholio, tik priklausomybė yra skirtingų stadijų – vienam užtenka taurės, kitam ir dviejų butelių negana. Tarp jų tik laiko klausimas.
Pasak M.Gabrilavičiaus, į alkoholį įnikusiam žmogui neįmanoma padėti per prievartą. Kuo labiau žmogus yra įtikinėjamas, kad yra ligonis, kad privalo gydytis, tuo labiau stiprėja pasipriešinimas ir atmetimo reakcija. Nuo priklausomybių kenčiantis žmogus turi pats atrasti motyvą, dėl kurio norėtų keistis. Tik tuomet jam pavyks.
Vudžiui tuo motyvu tapo mėgstama veikla ir šeima. „Aš turiu muziką, įrašų studiją, nuostabius žmones, su kuriais gera koncertuoti, o dabar dar ir šeimą – tai motyvacija, dirbti, kurti, eiti į priekį“, – laimingas atsikratęs priklausomybės kalbėjo atlikėjas.
