Visą savaitę netyla viešos ir privačios diskusijos apie Vytauto Šapranausko šou per „Auksinių svogūnų“ ceremoniją balandžio 1-ąją.
Blaiviai mąstantys tokių pokalbių dalyviai pripažįsta: sunku diskutuoti, kai nėra faktų – nei papūsti į alkotesterį, nei duoti kraujo tyrimams Šaprui niekas nepasiūlė.
Skirtingai nei, pavyzdžiui, teisėjas Zenonas Birštonas ar prokuroras Algimantas Kliunka, viešai pasirodę neblaivūs, TV žvaigždė V.Šapranauskas policijos nuovadoje neatsidūrė. Dabar Šapras ramiu veidu tvirtina, kad buvo blaivutėlis, ir niekas negali jam argumentuotai paprieštarauti.
15min.lt pasidomėjo: kokios buvo teorinės galimybės nustatyti laidos vedėjo blaivumą ir ką specialistai galėtų pasakyti apie vyriškio būseną vien pagal vaizdą televizijos ekrane?
Komisaras: patikrinti sunku, bausti nėra už ką
Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis (kuris pakeitė iš posto dėl galimai neblaivaus tragišką avariją sukėlusio pavaldinio Sigito Šostako atsistatydinusį Vizgirdą Telyčėną) naujienų portalui sakė negirdėjęs, jog kas nors būtų kreipęsis į pareigūnus dėl galimai neblaivaus „Auksinių svogūnų“ vedėjo.
Be to, skandalingos laidos nemačiusio S.Skvernelio vertinimu, nutikimas su V.Šapranausku neatitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatytos situacijos, kai pagal 178-ąjį straipsnį asmuo gali būti nubaustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Saulius Skvernelis |
„Čia visgi ne vieša vieta. Juk tai yra uždaras renginys. O viešos vietos apibūdinimas yra kiek kitoks“, – sakė S.Skvernelis, kurio supratimu, televizijos transliacija teisine prasme neperkėlė laidos vedėjo į viešą erdvę, kaip ji reglamentuojama ATPK kontekste.
Kitas svarbus niuansas – minėto ATPK straipsnio 1-ajame punkte pabrėžiama, jog neleistinas yra „girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.“
Jei bet kuris Lietuvos pilietis, penktadienio vakarą žiūrėjęs per TV3 „Auksinių svogūnų“ dalybas, būtų paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašęs patikrinti V.Šapranausko blaivumą?
„Tai būtų pakankamai sudėtingas dalykas. Čia būtų panašiai, jei paskambintų žmogus ir pasakytų: aš matau kaimyną pro langą, galimai neblaivų. Turi būti ne tik girto pasirodymas, bet ir tam tikra dispozicijoje numatyta veika,“ – argumentavo generalinis komisaras.
Medikas: apsvaigimo per televizorių nenustatysi
Savo ruožtu Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata 15min.lt teigė, jog nustatyti laidos vedėjo būklę vien pagal tiesioginę transliaciją ar laidos įrašą praktiškai nėra jokių galimybių. Iš tiesų, apsvaigimas gali būti nustatomas ne tik pučiant į alkoholio tikrintuvą ar duodant kraujo. Bet specialistai turi turėti galimybę taikyti konkrečią metodiką, o ne šiaip stebėti asmenį iš šalies.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Vilniaus Priklausomybės ligų centro vadovas E.Subata. |
„Išoriniai požymiai yra fiksuojami: nustatomi akių obuolių judesiai, rankų drebulys, pataikymas užsimerkus pirštu į nosį, stovėjimas Rombergo padėtyje – užsimerkus rankos į priekį, kojos vienoje linijoje, taip pat širdies plakimas, kraujospūdis. Žodžių, yra tam tikrų požymių, bet iš filmuotos medžiagos, mūsų nuomone, nebūtų įmanoma jų nustatyti“, – aiškino E.Subata.
Jis pabrėžė ir tai, jog profesionalūs aktoriai gali puikiai suvaidinti girtus žmones.
Ar priklausomybės ligų centro direktorius sutinka su vertinimu, jog išvakarėse alhoholiu prisivaišinęs, bet iki kitos darbo dienos nespėjęs atsigauti asmuo neturėtų būti vadinamas neblaiviu?
„Bet realiai jo kraujyje gali būti pakankamai nemažai promilių. Teisiškai būtų vertinama, kad jis yra apsvaigęs“, – pažymėjo E.Subata.
