Apie politines vedybas. „Prieš keturiolika metų aš pranašiškai numačiau Lietuvos likimą, surengdamas legendinį „Ubagų žygį“. Manau, dabar mūsų šalis visai nuėjo į bankrotą. Matydamas tokius dalykus, negaliu ramiai sėdėti ir nieko nedaryti“, – pokalbį pradeda V. Šustauskas. Vyras kartu su pernai anapilin iškeliavusio prezidento Algirdo Brazausko našle Kristina Brazauskiene (62) ketina sėkmingai pasirodyti kitų metų Seimo rinkimuose ir žada gerinti paprastų žmonių gyvenimus. „Jei būčiau Lietuvos premjeras, šalį iš krizės būčiau išvedęs per pusantrų metų“, – nesikuklina politikas.
Apie politines vedybas su K. Brazauskiene ubagų karalius kol kas kalba itin atsargiai. Tačiau vyras nesistebi, kad žmonės jau ėmė jį su Kristina piršti. „Pas mus visus poruoja... Tą mano snukį Lietuvoje visi pažįsta – nuo 3 metų vaiko iki šimtamečių senių. Kad ir kur važiuočiau. Todėl kalbų ir neišvengiu“, – postringauja pašnekovas ir tikina, kad į jokias aplinkinių kalbas nekreipia dėmesio.
Apie kyšius ir problemas su teisėsauga. Prieš kelis mėnesius 66 metų gimtadienį atšventęs V. Šustauskas tikina niekada negalvojęs, kad jam derėtų atsiriboti nuo politikos. „Galėjau seniai pabėgti į užsienį, pasilikti svetur gyventi. Ne kartą iš itin įtakingų politikų sulaukiau pasiūlymų bendradarbiauti. Už tai jie man siūlė pastatyti namus, visam laikui suteikti pragyvenimo šaltinį. O kiek galėjau prisivogti iš valstybės, kiek kartų galėjau imti kyšius. Buvo laikas, kai lengva ranka man siūlė pasiimti 600 tūkstančių litų. Aš atsisakiau ir niekada dėl to nesigailėjau, – atvirauja pašnekovas. – Bet man labai skaudu, kai visa Lietuva nusistato prieš mane. Buvo laikotarpis, kai tiek žurnalistai, tiek teisėsauga buvo mano priešai. Man buvo iškeltos net 56 bylos! Kaip matote, likau gyvas. Mane tai užgrūdino. Politikai paaukojau pačius gražiausius savo gyvenimo metus. Todėl iš čia nesitrauksiu!“
Apie gyvenimo išbandymus ir nepriteklių. „Perėjau visas gyvenimo akademijas. Patyriau ir šilta, ir šalta. Ypač sunkų etapą išgyvenau prieš porą metų. Teko dirbti taksistu, bet dėl to man rankos nenukrito. Tą darbą atlikau gerai, nė karto nekilo jokių nesusipratimų. Mano klientai likdavo patenkinti. Jie net didžiuodavosi, kad pats Šustauskas juos namo veža“, – prisimena Vytautas.
Vyras skuba paneigti prieš pusmetį viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad kadaise jam esą teko maitintis benamių valgyklose. „Tiesiog tuomet žurnalistai blogai mane suprato ir pateikė netikslią informaciją. Vis dėlto aš niekada neatsisakau nei lazdos, nei terbos. Gal kada ir teks maitintis varguolių valgykloje, – atsidūsta. – Esu išgyvenęs blogus laikus. 2000-aisiais, kai dar buvau nežinomas, visiškai neturėjau pinigų. Tuomet nieko burnoje neturėdavau po dvi paras. Bet ne kartą įsitikinau, kad pinigai nepriveda prie gero. Svarbiausia yra netapti šlamančiųjų vergu.“
V. Šustauskas prisipažįsta, kad dabar jo finansinė padėtis itin prasta. Vyras gyvena tik iš savo nedidelės pensijos. Didžiausia dalis jo išlaidų tenka vaistams. „Būna, kad neužtenka pinigų įsigyti visus reikiamus vaistus cukraligei gydyti, tada vartoju po pusę medikamentų dozės. Prisitaikau prie sąlygų. Be to, man dažnai padeda sesuo“, – liūdnu balsu ištaria politikas.
Apie mirties šešėlį. Vytautas įsitikinęs, kad jį kažkas saugo iš aukščiau. „Dievas man davė 5 gyvenimus – būtent tiek kartų pavyko išsikapanoti iš mirties nagų“, – sako vyras ir paeiliui viską išdėsto.
Pirmasis gyvenimas, kai gimiau, – 1945 metų kovo 19 diena.
Antrasis gyvenimas man suteiktas 1970 metų kovo 8 dieną. Tuomet dirbau jūreiviu ir Atlanto vandenyne per audrą buvau išmestas už borto. Nežinau, kaip, bet man pavyko išsigelbėti.
Tais pačiais metais po poros savaičių vėl kilo siaubinga audra, darkart nuo laivo denio nukritau į vandenyną. Tąkart teko ilgai gydytis ligoninėje.
Ketvirtu gyvenimu laikau akimirką 2003 metais, kai man buvo nustatytas plaučių vėžys. Diena, kai gydytojas man pranešė diagnozę, buvo pati kraupiausia gyvenime. Tačiau aš nepasidaviau mirčiai ir pasakiau, jog tikrai gyvensiu. Ir man pavyko! Po gydymo Vokietijoje įveikiau ligą ir atsistojau ant kojų.
Penktasis gyvenimas man suteiktas 2005 metų balandžio mėnesį, kai neblaivus vairuodamas automobilį „Chrysler“ patekau į avariją kelyje Klaipėda–Vilnius. Tada pareigūnai sakė, kad po tokių eismo įvykių gyvų nelieka. Bet man net nagas nenulūžo. Po to įvykio supratau, kad negaliu žaisti su mirtimi.
Apie savo nuodėmes. „Niekada į popiežius netaikiau, todėl gyvenime pridariau visokių dalykų. Kai buvau jaunas jūreivis su pilnomis kišenėmis pinigų, teko ne kartą įsivelti į muštynes. Su kitais bendražygiais grįžę į namus iš tarnybos siaubdavome barus. Ne kartą dužo pasilinksminimo vietų langai. Be to, buvo daug linksmybių su mergomis. Juk labai jų norėdavosi“, – jaunystę prisimena pašnekovas.
Paklaustas apie vėlesniu gyvenimo metu padarytas nuodėmes, Vytautas taip pat išlieka atviras: „Daugeliui žinomas mano pasilinksminimas baikerių šventės metu Kaune. Tuomet padauginau alkoholio, pašokau. Vėliau vaizdelius iš tos šventės visi transliavo dar ne vienus metus. Bet juk mes visi linksminamės, kartais padauginame...“
Jau kurį laiką politikas vengia svaigiųjų gėrimų. Taip jis elgiasi tiek dėl sveikatos bėdų, tiek dėl nepritekliaus. „Labai retai pasivaišinu“, – patikina vyras.
