– Milita, pasidalink įspūdžiais dalyvaujant projekte. Visoms laidoms esi puikiai pasiruošusi, teisėjai tau neturi priekaištų. Papasakok, kaip atrodo tavo repeticijos, kiek joms skiri laiko. Kaip sutari su savo mokytoja Jazzu? Kokiais klausimais ji tau pataria?
– Esu labai laiminga, kad sutikau dalyvauti. Įsitikinau, kad projektą organizuoja geriausi savo srities profesionalai. Atlikėjas gali įdėti maksimaliai pastangų, tačiau be atsidavusios komandos pasirodymai tokie nebūtų.
Repetuoju, kada tik turiu galimybę. Važiuoju automobiliu – groja artimiausio šou daina, mokausi žodžius, melodiją. Taip „susigyvenu“ su daina, kurią dainuoju pasirodymo metu. Tai pasiteisino – su kiekviena nauja diena, daina tampa vis artimesnė. Sunku išskirti, kas užima daugiausiai laiko, kadangi scenoje viskas svarbu. Neužtenka vien idėjų ir inspiracijų. Svarbu, kad viskas derėtų tarpusavyje ir bendra pasirodymo idėja būtų suprantama.
Man pasiruošimas prasideda nuo dainos, o baigiasi nagų spalva, makiažu ir psichologiniu pasirengimu jau žengiant į sceną.
Mano mokytoja Jazzu yra visuomet pasiruošusi pagelbėti rūpimais klausimais. Buvau maloniai nustebinta jos noru padėti morališkai.
– Ne vienam kyla klausimas – kaip viską suspėji? Kaip pavyksta suderinti verslą, vizažistės darbą, nuomonės formuotojos veiklą ir dar dalyvavimą projekte? Ko tenka atsisakyti tam, kad suspėtumei įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
– Nevadinčiau to atsisakymu. Mano toks gyvenimas, tokie prioritetai ir net nekyla noras, kad kažkas būtų kitaip. Juk viskas, ką darau, tai mano pačios pasirinkimas. Suspėti, tai suspėju, bet ne visada tokiu laiku, kaip norėčiau... Kartais tenka panaktinėti, o kartais keltis paryčiais. Tenka praleisti ne vieną vakarėlį ir susitikimą su draugais.
Nesijaučiu kažką praradusi. Esu aiškiai susidėliojusi prioritetus pagal tikslus, norus ir poreikius. Už tave rezultatų niekas nepasieks, tik tu pats… Žinoma, aš taip pat esu žmogus, kuris jaučia nuovargį, liūdesį ir nuotaikų kaitas. Kartais tos energijos būna mažai, nieko nesinori daryti. O kartais – pavakaroti, atsipalaiduoti ir perkrauti baterijas.
Stengiuosi įsiklausyti į savo intuiciją ir tikruosius poreikius, kurie mane tenkins tą akimirka. Kol kas mane labiausiai džiugina sėkmingi rezultatai ir prinokę darbo vaisiai. Gal kažkada energiją ir laiką teks skirti kitiems dalykams.
– Papasakok, kaip jautiesi sugrįžusi į sceną. Ar po kelių metų pertraukos prisimintas dainavimas tave „veža“? Ar malonu dainuoti žmonėms prie TV ekranų? Kokie tavo planai, susiję su scenine veikla? Ką tavo šeima sako apie šią prisimintą veiklą?
– Manau, kad pertrauka buvo labai naudinga ir reikalinga. Ji įvyko neplanuotai, tačiau tikriausiai būtent taip ir turėjo įvykti. Dabar scenoje jaučiuosi kaip „prinokęs vaisius“.
Anksčiau buvau žinoma kaip vaikų atlikėja, mano auditorija buvo jaunimas. Išaugau ir peršokau į suaugusiųjų lygą, pradėjau koncertuoti naktiniuose klubuose, nesijaučiau savo vietoje. Buvau pasimetusi, nesupratau, kas yra mano klausytojas, kokia to prasmė. Džiaugiuosi, kad laiku sustojau, o nelaukiau, kol perdegsiu.
Turėjau laiko subręsti kaip atlikėja ir kaip asmenybė. Užlipusi ant scenos galiu jaustis laisvesnė, esu atviresnė tiek sau, tiek klausytojui. Supratau, kad yra mane palaikančių, už mane sergančių žmonių, tad jaučiuosi atradusi prasmę kiekviename pasirodyme.
Nebenoriu tiesiog išbandyti save ar gerai praleisti laiką scenoje. Dabar jaučiu tam tikrą atsakomybę prieš žmones, kurie manimi tiki. Mano sesė visada šalia. Ji yra mano stiprybė, palaiko kiekviename filmavime, esu jai labai dėkinga už tai. Tėvai laimingi ir vėl mane matydami ir girdėdami dainuojančią.
Nors jaučiu susirūpinimą, kad nepervargčiau, bet šeima nesistengia manęs stabdyti. Jie žino, kad tai sunkiai pavyktų. Nuo vaikystės buvau užsispyrusi, tvirtai žinanti ir siekianti savo norų. O kaip bus vėliau – neplanuoju. Esu čia ir dabar, mėgaujuosi galimybe dalyvauti projekte. Aš ir sugrįžti į sceną neplanavau, bet štai ir vėl dainuoju.
„X faktorius. Žvaigždės“ – sekmadienį, 19.30 val. per TV3.
