Nijolė Narmontaitė: „Šiame festivalyje lankausi nuo pat pradžių. Atsimenu, kaip į jį važiuodavau iš Kauno. Jei nežinojote, prieš kelerius metus buvau išrinkta geriausia „Kino pavasario“ žiūrove – tąkart pamačiau apie 70 filmų. Šįmet bus sunkiau – Telšiuose planuojame Teatro dienai skirtą spektaklį, kaip tik šiuo metu vyksta repeticijos. Džiaugiuosi, kad bent kelias dienas galėsiu skirti filmų peržiūrai – skaičiavau, kad tam skirsiu keturias dienas. Kalbant apie filmus, man svarbiausia yra aktorių vaidyba. Tačiau jau po trečio filmo tampu, matyt, geriausia žiūrove – pamirštu, kad pati esu aktore, kad reikia kažką kritikuoti, tampu eiline žiūrove: seku istoriją, filme matomą gyvenimą, dažnai nubraukiu ir ašarą. Filme kaskart sužavi vis kiti dalykai: kartais režisūra, kartais – operatoriaus darbas ar kita.“
Gabija Ryškuvienė: „Pastaruosius metus šio festivalio nepraleidžiu. Stengiuosi pamatyti tiek filmų, kiek tik turiu laiko šiam malonumui. Rekordų fiksuoti nesistengiu – neskaičiuoju, kiek tiksliai jų pamačiau. Tačiau šįmet, pavyzdžiui, įsigijau bilietus jau į aštuonis filmus, o kur dar į kitų filmų peržiūras gauti pakvietimai... Būčiau labai laiminga, jei galėčiau pamatyti dar daugiau filmų – jau dabar svarstau, ar nereiktų vieno bilieto grąžinti ir pasirinkti kito filmo peržiūrą, kuri atrodo dar įdomesnė... Norėtųsi suspėti visur. Tačiau besirinkdama filmą, kurį žiūrėsiu, turiu tris kriterijus: visų pirma, renkuosi tuos filmus, kurie yra didžiųjų festivalių favoritai – tokiais įvertinimais tikrai galima pasitikėti. Taip pat filmus renkuosi pagal tai, koks režisierius juos sukūrė. Trečia, šįmet girdėjau atsiliepimų, kad kai kuriuose filmuose matomos aktorės pasižymi nuostabia vaidyba. Man tai svarbu pamatyti iš profesinės pusės.“
Edgaras Lubys: „Šis „Kino pavasario“ festivalis man – jau trečiasis. Pastaruosius dvejus metus žmona dirbo su šiuo festivaliu, taigi mūsų namuose jis „apsigyveno“. Domiuosi kinu – pernai peržiūrėjau gal 30 filmų. Nežinau, kiek tam laiko skirsiu šįmet, tačiau jau planuojuosi – 10 filmų tikrai peržiūrėsiu. Dabar, kai už lango šviečia saulė, į kino teatrą nesinori eiti... Neturiu mėgstamo filmo žanro, nesu vieno konkretaus aktoriaus gerbėjas. Pernai, pavyzdžiui, man įstrigo vienas serbų filmas, taip pat tie, kurie atkūrė kokią nors opią problemą – tarkime, Izraelio klausimą. Tačiau kartais tam tikriems filmams reikia tam tikros nuotaikos – kitais atvejais norisi pasižiūrėti ir kažką lengvo, nerūpestingo.“
Larisa Kalpokaitė: „Šiame festivalyje lankausi jau 19-ąjį kartą – nuo pat pirmo karto. Šįmet, deja, esu užimta, tačiau džiaugiuosi, kad dalis darbų jau baigti, taiga laisvą laiką galėsiu skirti būtent kinui. Pasistengsiu tam skirti kiekvieną savo laisvą akimirką. Mėgstamiausi mano filmai yra tie, kurie yra geri. Nesvarbu, kokio jie žanro. Gera režisūra, geri aktoriai, geras siužetas – tai suteikia didelį malonumą žiūrovams.”
