Šiųmečio festivalio tema – virtualus smurtas
Į „Baltojo kaspino“ festivalio atidarymą pakvietė labdaros ir paramos fondas „Frida“, dirbantis su smurto lyties pagrindu prevencija. Kaip ir kasmet, festivalis dedikuojamas tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“, bet šiemet apie smurtą kalbama dviejuose vienodai svarbiuose lygmenyse – realiame ir virtualiame pasauliuose.
Technologijos atveria daugybę galimybių, tačiau kartu atsiranda ir pavojų – smurtas persikėlė į skaitmeninę erdvę: neapykanta ir grasinimai komentaruose bei privačiose žinutėse, suklastotų profilių kūrimas, asmeninių ir net intymių duomenų skelbimas, išgalvotos informacijos kūrimas, sklaida ir šantažas bei seksualinis priekabiavimas per socialinius tinklus ar žinutes plinta milžiniškais kiekiais ir yra sunkiai suvaldomas.
Festivalio atidarymo vakarą pirmą kartą Lietuvoje buvo rodomas Monicos Lewinsky ir režisieriaus Max Joseph („Catfish“) dokumentinis filmas „15 minučių gėdos“ („15 Minutes of Shame“), kuriame analizuojama viešo gėdinimo epidemija ir virtualus smurtas. Po filmo peržiūros vyko diskusija „Mane bandė „nužudyti“ komentarais“. Savo istorijomis pasidalino visuomenėje žinomi žmonės, išgyvenę kibernetinį smurtą ar patyčias: politikė D. Šakalienė, dainininkė G. Vilkickytė, dizaineris M. Mackevičius, renginių vedėja M. Borisaitė, LGBT vaiko mama, biomedicinos mokslų daktarė Rasa Račienė ir kt. Diskusiją vedė televizijos žurnalistė Kristina Karlonė.
„Šiųmetis festivalis išskirtinis pirmiausia savo tema – virtualus smurtas. Tai – reiškinys, palietes praktiškai kiekvieną, kuris naudojasi internetu. Toks smurtas turi naujų, sunkiau atpažįstamų formų, jį sudėtinga įrodyti, sustabdyti, nuo jo apsiginti. Bet ypatingai šis reiškinys negailestingas moterims, kurios kritikos, patyčių ir netgi neapykantos susilaukia ne tik kaip profesionalės ar šou žvaigždės bet dar ir dėl savo lyties“, – įsitikinusi festivalio rengėja, fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė. Pasak D. Baranauskės, smurtas šiandien persikėlė į skaitmeninę erdvę, plinta ten praktiškai nevaldomai ir su juo kovoti reikalingos papildomos žinios bei įrankiai, nauji metodai, švietimas nuo ankstyvo amžiaus.
„Norėčiau padėkoti Jungtinių Amerikos valstijų ambasadai Lietuvoje, fondo „Frida“ savanoriams, kultūros ir meno sričių atstovams bei organizacijoms, valstybinėms įstaigoms, kitoms NVO, verslo įmonėms bei pavieniams asmenims už bendradarbiavimą, pagalbą ir paramą“, – už palaikymą dėkojo D.Baranauskė.
Žinomi žmonės – atvirai apie patyčias ir smurtą virtualioje erdvėje
„Virtuali neapykanta – globalus reiškinys, kurio mąstas tapo išties gąsdinantis. Deja, moterys su tuo susiduria ženkliai dažniau nei vyrai, ypač politikoje. Plačiai kalbame, kad lyčių lygybė svarbi, kad moterų politikoje ir vadovaujančiose pozicijose reikia daugiau, tačiau dvigubi standartai išlieka”, – neabejoja D.Šakalienė.
Pavyzdžiui, pastarosiomis dienomis, oficialiai pateikus D. Šakalienės kandidatūrą į Krašto apsaugos ministrės poziciją, virtualios neapykantos paūmėjime kartojasi būtent lyties naratyvas. „Automatiškai priskiriama kompetencijų stoka, nesidomint mano patirtimi, kompetencija, tarptautine reputacija ir pasitikėjimu saugumo bendruomenėje”, – teigė politikė.
Jau seniai nei D.Šakalienė, nei jos šeimos nariai neskaito smurtą kurstančių ar neapykantos bei patyčių kupinų komentarų. Pasak pašnekovės, kai neapykanta nukreipiama į konkretų asmenį, labiau nei pats taikinys kenčia jo artimieji. Tą ji galėtų pasakyti iš savo asmeninės patirties.
Kaip sakė atlikėja G.Vilkickytė, visada, kai tik ji pamato neigiamą jai parašytą komentarą, syengiasi galvoti, kad tas žmogus rašė apie save, kad jis bendrauja tarsi su veidrodžiu. „Kadangi tos jo mintys tikrai yra ne apie mane, jos tik parodo, koks tas žmogus yra”, – įsitikinusi žinoma dainininkė.
Šiuo metu sekmadienis Gabrielei yra ta diena, kai ji išjungia garsą savo telefone. Kadangi būtent šią dieną rodomas „Lietuvos balsas“ – projekte G.Vilkickytė yra viena iš mokytojų – po laidos pasipila komentarai apie tai, ką ji pasakė, kaip atrodė. „Žmonės kritikuoja ir netgi „pritagina” mane tuose komentaruose, kad tik būtinai juos pamatyčiau”, – sakė atlikėja.
Taip pat G.Vilkickytė diskusijos metu minėjo, jog jai išpopuliarėjus, ji sulaukusi ir tokių komentarų, kurie menkino jos pasiekimus, neigiamai atsiliepė apie pasirodymus televizijos laidose vien dėl to, kad ji – moteris. Gabrielė mano, kad vis dar yra žmonių, kurie galvoja, kad moteris televizijoje tėra papuošalas, tinkama tik prizui įteikti, o ji pati norinti parodyti, kad moteris gali daryti viską, ką nori, kur nori ir kaip nori.
Kaip sako drabužių dizaineris M.Mackevičius, jam yra tekę daugybę kartų patirti virtualų smurtą: patyčias, grasinimus, melagingą informaciją, privačiai ir viešai. „Turbūt galiu drąsiai teigti, kad būti gėjumi Lietuvoje yra ganėtinai sudėtinga. Net išgirdus žodį gėjus, jau kažkam pradeda virti pyktis, o aš nieko negaliu pakeisti. Esu, koks esu, ir turiu atlaikyti visą tą neapykantą ir šmeižtą, niekinimą. Kadangi mažos savivertės žmonės galvoja, kad niekindami galbūt silpnesnius ar labiau pažeidžiamus žmones taps nuo to „kietesni“. Labai jie klysta ir gaila dėl to. Visuomenės vėžys – čia“, – abejonių neturi Mantas.
Anksčiau dizaineris dar bandydavo suvokti, kas žmogų viduje sužadina taip elgtis, įžūliai niekinti kitą, bet vis dėlto suprato, kad tokio tipo žmonės yra valdomi pykčio ir blogų emocijų, kad net ir ilga diskusija, stengiantis išlaikyti mandagumą, nieko, deja, nepakeis. M.Mackevičius galop supratęs, kad ramybė ir sveikata jam yra svarbesnė.
Ką Mantas galėtų patarti tiems, kurie šiandien yra tapę virtualaus smurto aukomis? „Aš visus nuoširdžiai apkabinu. Patyčios ir smurtas sukelia baisius jausmus ir traumas, – sako pašnekovas. – Ypač gaila tų, kurie jautresnės širdies ir tenka su šiuo neteisingu pasauliu susigyventi. Palinkėsiu rūpintis savo ramybe, nekreipti dėmesio į tai, ką sako nieko apie tave nesuprantantys ir pykčio kupini žmonės. Tu esi vertas supratimo, meilės, palaikymo, saugios aplinkos ir viso gyvenimo grožio”.
Atlikėjai ir renginių vedėjai M.Borisaitei bene daugiausiai patyčių ir įžeidimų teko patirti jai dalyvaujant laidos „KK2” vedėjos atrankoje. Drauge su dideliu dėmesiu atėjo ir daugybė nemalonių komentarų. „Teko išgirsti pašaipų dėl savo išvaizdos, kalbėjimo manieros, akcento, ir netgi necenzūrinių įžeidimų. Tai buvo labai skaudu ir sunku suprasti, kodėl žmonės jaučiasi laisvai, reikšdami tokią neapykantą. Kadangi sulaukdavau daugiausiai žiūrovų palaikymo, tas tikriausiai labiausiai siutino virtualius smurtautojus. Esu sulaukus komentaro, kuriame man buvo linkima… mirties. Tai tiesiog neįsivaizduojama ir nesuvokiama, kaip žmonės gali taip žiauriai elgtis virtualioje erdvėje”, – apie negatyvią patirtį pasakojo Meda.
Visi festivalio renginiai – nemokami
„Baltojo kaspino“ festivalis truks iki gruodžio 10 d. – visi jo renginiai nemokami.
Išsamiau apie virtualaus smurto pavojus fondo „Frida“ aktyvistė Justina Baškytė pristatys VDU vyksiančioje atviroje paskaitoje „Virtualus smurtas – (ne)įveikiamas?“. Su menininke Akvile Linkevičiene mokysimės užkasti toksinius santykius (instaliacija ironišku pavadinimu „NEKASTI“). Dainų tiltus tiesti padės chormeisterė ir aktyvistė Ausma Sakalauskaitė, Tolerantiško jaunimo asociacija pristatys žmogaus teisių indekso instrumentą, į feministinio slemo varžytuves rinksis slemerės ir slemeriai, o kartu su „Santarvės“ bendruomene bus galima pasivaikščioti Kauno neatrastų praeities moterų takais. Festivalį vainikuos Kauno mokyklų moksleivių piešinių konkursas bei jo geriausių autorių apdovanojimai. Karui Ukrainai tebesitęsiant, specialų renginį Kauno ukrainiečių bendruomenei pristatys Playback teatras „Vakhtery“.
Festivalio programa ir registracija į renginius: https://www.frida.lt/renginiai/baltojo-kaspino-festivalis-2024/
