Pirmosios reakcijos, praėjus vos kelioms valandoms po agresyvių Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje, nugulė socialiniuose tinkluose.
„Pastarosiomis savaitėmis kantriai stebėjau, kaip kiekvienas straipsnis apie Ukrainą, Putiną ar Batką, tam tikriems individams sukeldavo net juoką, pašaipas, stebino jų pareiškimai, kad Batka maladiec, o Putleriu reikia pasitikėti, kad karas yra tik smegenų pudrinimas ir jo tikrai nebus, kad Lietuvai reikia išstoti iš ES ir NATO, nes tai didžiausias blogis ir t.t.
Labai norėčiau šiandien pažiūrėti į tų individų kiauliškus išgamų snukius. Ar jiems ir toliau juokinga?“ – savo paskyroje rašo A.Vėberis.
„Tikiuosi, kad šiandien atsitiko istorinė diena. Putino pabaigos pradžia. Tikiu, kad pasaulis susikaups ir izoliuos Rusiją ir tą visą gaują Putino antžmogių once and for all. Ir dar tikiuosi, kad Rusijos žmonės pagaliau supras, kad ne tik laisvė turi kainą. Kainą turi ir baimė, ir vergo genas, ir nekritiškas mąstymas. Viskas turi savo kainą“, – paramą išreiškė ir Agnė Grigaliūnienė.
„Dieve, saugok Ukrainą…
Plyšta širdis….
Myliu jus, Iryna Tsilyk Анна Гладкая Miroslava Trofimchuk Anastasia Trophimchuk Tsvetkov Slava Anna Kapustina Ivan Bannikov
Prašau, išlikite stiprūs... Mes meldžiamės už Ukrainą“, – rašo Giedrė Žičkytė.
„Kaip norisi dabar paklausti – na tai kur jūs dabar? Tie, kur kalbėjot, kad karas, tai tik Vakarų propaganda, kad tankai per tokius orus nevažiuos, kad niekas nesiruošia pulti Ukrainos...
Norisi paklausti, bet aš suprantu, kur jūs dabar. Juk ir aš slaptai tikėjai, kad nieko nenutiks. Negali nutikti. Tik ne taip arti mūsų. Bet nutiko.
Ne laikas žiūrėti atgal ir bandyti prisiminti, kas ką galvojo anksčiau. Viskas pasikeitė. Jau bet kuris skeptikas realiai supranta, kokiame pavojuje ir Lietuva atsidūrė.
Pamirškime nuoskaudas arba bent atidėkime į šalį. Balkonėlius, kaukes, skiepus, valdžios arogancija, protestuojančių įniršį, nesusikalbėjimą.
Aš atsimerkiau šįryt ir supratau, kad pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Atsimerkime kartu. Nes dabar privalome būti kartu. Kartu su savo tauta. Kartu su Ukraina“, – socialinio tinklo paskyroje rašo Stanislovas Savickis-Stano.
„Aš ramus. Aš pasiruošęs. Aš apsisprendęs.
Abejingumas ir skystablauzdiškumas nepateisinami.
Tegul posakis „aš nieko negaliu pakeisti“ – pasakė 3 milijonai žmonių ir nieko nepadarė – būna ne apie mus.
Apie mus yra tai, kad kai padugnės ateina į mūsų žemę, mes stojame į kovą ir apginame viską, kas mums brangiausia.
Taip buvo ir bus per amžius.
Mes neturime vergo geno.
Neturi jo ir ukrainiečiai.
Slava Ukraini!“ – paramą išreiškė Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
„Slava Ukraine“, – trumpai, bet aiškiai palaikymą parodė Neringa Rekašiūtė.
„Kai sveikas protas ir gražios mintys su visam palieka galvą, širdis tampa šalta, bejausmė, lieka tik pasikliauti raumenimis ir daužyti viską, kas aplink, tavo, ne tavo, nesvarbu… Tai stadija, po kurios kelio atgal JAU NEBĖRA“, – apie situaciją Ukrainoje rašo Saulius Prūsaitis.
