Nekintanti kokybė augina lojalumą
Vienas iš restoranų sėkmės garantų yra stabilumas. Tai patvirtintų bet kurio ilgamečio restorano šeimininkas. Šiai nuomonei pritaria ir TV laidų vedėjas Giedrius Masalskis:
„Geras restoranas man yra tas, kuris sugeba nustebinti naujais išieškotais skoniais, tačiau ne ką mažiau svarbu išlaikyti lygiai tą pačią kokybinę kartelę, kurią lankytojas patyrė paskutinio apsilankymo metu.“
Maitinimo įmonę kadaise turėjęs G.Masalskis priduria, kad restorane jam svarbu kvapas, muzika, pasitikimas, dėmesys, išmanymas, santūrumas: „Tai yra komponentai, kurių klientas net neturi jausti – jam tiesiog turi būti gera“, – sako TV laidų vedėjas ir išduoda, kad savo simpatijas šiemet atiduoda Vilniaus restoranams „Džiaugsmas“, „Da Antonio“ ir „Town“.
Gerai šalyje žinomo šefo Martyno Praškevičiaus restoraną „Džiaugsmas“ (pernai projekte pelniusį 1-ąją vietą) kaip favoritą išskyrė ir gurmanas, verslininkas, socialinių tinklų skandalistas Liudvikas Andriulis. Asmenines simpatijas jis taip pat atidavė ir Ventės rage bei Vilniaus Užupio rajone esančiam „Šturmų švyturiui“, taip pat prabangiame „Pacų“ komplekse vos pernai įsikūrusiam ir jau puikiai vertinamam restoranui „Nineteen18“ (šefas – Matas Paulinas).
Socialiai atsakingi svečiai renkasi tokius pat restoranus
Daug dėmesio pastaruosius kelis metus ruošiant restoranų meniu yra skiriama tvarumui. Šefai ieško įvairiausių būdų išnaudoti visą gyvulį arba visą augalą, t.y. nuo galvos iki uodegos, nuo šaknies iki lapelio. Taip pat sparčiai populiarėja augaliniai produktai ruošiami kaip mėsa arba vietoj mėsos. Būtent tokių patiekalų restoranuose ieško dainininkė ir dainų autorė Erica Jennings:
„Mano favoritas Vilniuje yra „Gaspar's“, o Kaune – „Monte Pacis“. Gasparas visada turi bent kelis labai gardžius vegetarinius pasirinkimus, o jo ruošiami vėlyvieji pusryčiai yra tiesiog puikūs (labai rekomenduoju vegetarinius angliškus pusryčius!). Tuo tarpu „Monte Pacis“ naudoja tik vietinius produktus ir bando juos pilnai išnaudoti – man tai yra atsakingo verslo pavyzdys. Beje, iš paprastesnių vietų, bet mano itin pamėgtų yra veganiško maisto restoranėlis netoli Vilniaus arkikatedros – „Rosehip“ ir „Bola“, – savo prioritetus dėsto E.Jennings.
Įdomių ir skanių vegetarinių patiekalų restoranuose ieško ir verslininkas, rašytojas Benediktas Gylys: „Renkuosi vietas, kurios visada turi šviežio ir neapdoroto maisto, erdvės kvėpuoti, staliuką prie lango, šviesos, šypsenų, vegetariškų patiekalų ir, žinoma, svarbiausią ingredientą – meilę. Pastebiu, kad pastaruoju metu dažnai atsiduriu „Da Antonio“ ir „Gaspar's“ restoranuose.“
Apsilankymas restorane tai – kelionė
Komunikacijos specialistas, reklamos agentūros „New“ bendrasavininkas Tomas Ramanauskas iš geriausių šalies restoranų tikisi patyrimų. Pasak jo, aukščiausių vertinimų verti šefai dažniausiai sugeba pakviesti į kelionę, iš kurios grįžtama turtingesniais:
„Jie žino, kad kiekvienas apsilankymo elementas – nuo įėjimo iki išėjimo – yra svarbus. Tad kad ir kas šiemet taps geriausiais, esu tikras, kad jų kelionės bus vertingos“, – diplomatiškai komentuoja Tomas ir pastebi, kad kasmet bent vienas naujas restoranas prisijungia prie šio aukštą kartelę išlaikančio „30 geriausių restoranų“ Lietuvoje būrio ir tikisi, kad taip atsitiks ir šiemet.
Apie patirtis kalba ir restoranų konsultantė, maisto blogerė Urtė Mikelevičiūtė: „Geras restoranas yra tas, iš kurio išeini su gera emocija bei nori ten sugrįžti, jį rekomenduoti. Beje, geras restoranas neturi patikti visiems. Jis turi savo svečią ir aiškią koncepciją.“
Urtė Mikelevičiūtė pripažįsta, kad jei būtų jos valia, aukščiausius įvertinimus atiduotų „Džiaugsmas“, „Amandus“ ir „Vila Komoda“: „Aiški koncepcija, aiški kryptis, geriausi šefai, puikios komandos ir nepamirštama patirtis. Taip pat palaikau Vytauto Samavičiaus restoranus, Egidijaus Lapinsko ir Armino Darasevičiaus įdirbį į Lietuvos gastronomiją.“
Renginių organizatorius ir verslininkas Jogaila Morkūnas kalbėdamas apie mėgstamiausias vietas neišskyrė nė vienos: „Esu Gero Maisto akademijos narys ir kasmet prisidedu prie šio Lietuvos restoranų reitingavimo, todėl negaliu sakyti, už ką balsavau šiemet, tai yra konfidencialu. Tik galiu pastebėti, kad jei ir toliau tokiais tempais kils šalies restoranų kokybė, greitai prireiks ne trisdešimtuko, o jau viso penkiasdešimtuko. Kaskart vis sunkiau apsispręsti, kas yra verti aukščiausių vertinimų.“
