Kai kurių žmonių, tarp jų ir žinomų, pyktį įplieskė kunigo Algirdo Toliato įrašas, kurį jis publikavo pirmadienio rytą savo feisbuko paskyroje. Jame jis dalijosi maldos akcijos „Už šeimą“ iniciatyvinės grupės narės, doc. dr. Linos Šulcienės laišku.
„Situacija Lietuvoje rimta. Kova vyksta tikrai didelė. Lietuvos mažumą atstovaujanti jėga ketina transformuoti mūsų visų gyvenimą sau, bet ne Lietuvai palankiu būdu.
Žmonės, kurie atstovauja mums ir kaunasi priešakinėse linijose, liudija, kad jaučia, jog kovoja ne su kūnu ir krauju. Malda yra skydas. Jis būtinas, būtinas... Todėl labai kviečiame visus toliau kovoti malda ir neabejingumu. Tai labai svarbu, labai“, – teigiama įraše.
Negana to, pridėtos ir dviejų peticijų, kurias raginama pasirašyti, nuorodos. Viena – prieš Stambulo konvenciją, kita – prieš lyčiai neutralios partnerystės Lietuvoje įteisinimą.
Šis įrašas supykdė aktorių, kvepalų kūrėją Aistį Mickevičių, kuris rašė, kad tokio pobūdžio kunigų pasisakymai, kiršinantys visuomenę, jam nesuvokiami.
„Aš visad stebėjausi oficialios Katalikų bažnyčios noru skaldyti visuomenę ir visaip kaip priešinti LGBT žmonių gyvenimus su tradicinių (kas tai XXI a.?) šeimų gyvenimais, tars jie vienas kitam prieštarautų ir trukdytų, ir tarsi tariamam Dievui visi jo kūriniai – žmonės – nebūtų vienodai svarbūs ir mylimi.
Jūs galite ten rašyti visokius savo išvedžiojimus apie lytiškumą ir vertybes, galite inicijuoti peticijas prieš Seimo narį Žmogaus teisių komitete, kuris iš principo ir rūpinasi žmonių teisėmis, galite pririnkti pilnas sietkas niekinių parašų (300 tūkstančių – geras makulatūros šmotas), galit pajungti savo planams net koki nors kunigą-pižoną-hipsterį Tualetą (tik taip teišsitaria ta pavardė šiame kontekste), bet vis tiek niekada nesuprasiu, kodėl reikia tiek purkštauti ir eikvoti energijos, kad kažkam sutrukdytum pagaliau tapti pilnaverčiais šios visuomenės nariais priėmus tą nelemtą partnerystės įstatymą.
Jūsų bėda – ne LGBT žmonių gyvenimas. Jūsų bėda – pyktis, frustracija ir neišpildytos seksualinės fantazijos. Amen“, – rašė A.Mickevičius.
Pasisakyti šia tema nutarė ir atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, priminusi, kad net popiežius Pranciškus neseniai išreiškė palaikymą LGBT asmenims.
„Vemsiu. Kažkokių menkystų pasaulėlis... Neklausot savo popiežiaus, katalikai, pamanykit! Kokia gėda ir kaip gėda, kai kunigai tokiais pezalais dalijasi... Liūdesys. Kiek dar daug kai kuriems reikia augti...
Homofobai niekaip nesupranta – patinka jiems tai ar ne, LGBT žmonės visada buvo, yra ir bus. Kodėl žmonės taip nori kontroliuoti, kas ne jų valioje? Kokie didūs kai kurie jaučiasi... Čia yra tikroji bedievystė. Tai yra nemeilė. Tai yra tamsa“, – feisbuke nuomonę išrėžė Jazzu.
Kritikos A.Toliatui pažėrė ir socialinių tinklų veikėja Agnė Kulitaitė. O kitą dieną ji pasidalijo įrašu, kuriame teigė, kad ne tik kunigai, bet ir kai kurios ugdymo įstaigos siunčia laiškus, raginančius pasirašyti minėtas peticijas.
„Mane pasiekė žinios, jog nepaisant to, kad kai kurie iš sutanos komandos atstovų dalijasi tokiu raginimu viešai, toks paskatinimas vykdomas ir privačiomis žinutėmis. Pavyzdžiui, tą daro mokyklos.
Įstaigos, kuriose vis dar yra opi, mūsų visuomenei žinoma problema – patyčios. Nors ir bandoma dirbti šiuo klausimu, skaičiai vis tiek liūdina: mes dažnai gauname auksą Europos savižudybių statistikoje, o, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, savo žemyne laimime ir patyčių kiekiu. Ironiška, kai mes taip dažnai to aukso esame ištroškę, bet laimime jį ten, kur mažiausiai norime, tiesa?
Bet nepaisant pergalių, kurias edukaciniais tikslais paremtos įstaigos tikrai turėtų žinoti, jos tik dar labiau pila žibalą į ugnį. Mano pažįstamų biseksualių, homoseksualių žmonių tarpe kas trečias vis dar vaikšto pas psichologą bandydamas numalšinti šešėlius iš praeities, o kas ketvirtas yra prieš save ranką pakėlęs. Kai kurie, beje, savo tėvų nėra matę dešimtmečius, nes šeimoje manoma, kad jie – iškrypėliai.
Džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė dovaną užaugti ne tik liberalioje šeimoje, bet ir augant išmokti filtruoti savo aplinką, todėl dabar mane supa tolerantiški, mylintys ir už žmogaus laisvę pasisakantys žmonės. Bet ką daryti tiems, kurie gyvena kaime, provincijoje? Ten, kur mažo miestelio sindromas ir homofobijos apraiškos, palyginti su didžiaisiais miestais, itin didelės?
Atrodo, bandom ką nors daryti, drąsiau kalbėti, nebebijome savo meilės viešai rodyti ir kitus skatiname mylėti. Ir visai nesvarbu, jei ta meilė bus tai pačiai lyčiai. Mažais žingsneliais judame į priekį, o čia, beje, vertėtų paminėti, kad kaimynė Latvija gana nuo mūsų atsilieka. Ir kai jau atrodė, kad pradeda šviesėti, pedofilų artilerija sukluso, o į jų pašonę prisijungė sąjungininkai, kurių būryje tikrai ne vienas ir ne du, prieš kuriuos šis sujudimas nuteiktas.
A.Toliato pasidalinimas buvo bjaurus, bet ko dar galima tikėtis? Labiau nustebintų, jei praneštų, kad pagaliau, po penkiasdešimt remonto metų, bažnyčių stogai sutaisyti ir likusios lėšos skiriamos šeimoms, kurios skurdžiai gyvena. Bet dėl mokyklų... Neslėpsiu, nesitikėjau, ir tai yra labai niekšiška“, – rašė A.Kulitaitė.
Po kilusio pasipiktinimo A.Toliatas savo įrašą pakoregavo – laiško dalį, kuriame buvo kalbama apie peticijas, ištrynė. Jis taip pat aiškino, kad įrašu pasidalijo tik siekdamas diskusijos.
„Dėl vakarykščio pasidalinimo. Girdžiu pastabas, kad tai skamba kaip agitacija. Nors mano tikslas buvo tiesiog spontaniškas kvietimas pasigilinti į šią temą. Todėl ištrinu tą dalį, kuri kalba apie peticijas. Nes čia kiekvienas pats turi priimti sprendimą pasitaręs su savo sąžine.
Manau, vyskupų konferencijos laiškas labai gražiai pasisako šiuo klausimu. Tiek apie būtinybę aktyviai ginti moterų teises, bet kartu perspėdamas, kad tas dokumentas kaip traukinys, kuriame yra ir daugiau vagonų. Kalbama apie dirbtinai konstruojamas socialines lytis. Čia tema labai subtili. Verta gilesnių diskusijų ir apmąstymų. Nors, kita vertus, labai tikėtina, kad traukinys jau pravažiavęs ir gali diskutuoti nediskutavęs“, – antradienį feisbuke rašė kunigas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją raginęs garsus kunigas A.Toliatas ginasi nepolitikavęs: norėjau kviesti pasigilinti
