„Pasisekė! Be to, furgonas nėra pirmos jaunystės, todėl ir kaina atitinkama. Šiaip ar taip, automobiliui šiemet sukako 23-eji“, – dienraščio L.T. žurnalistui pasakojo R.Bagdzevičius. Vyras teigė, kad geras draugas jam rekomendavo vokietį, kuris 1985 m. gamybos „Volkswagen Transporter“ ką tik buvo nusipirkęs iš vieno Vokietijoje dislokuoto karinio dalinio. Buvęs furgono šeimininkas nebuvo šykštus – už kariškių ištobulintą mašiną paprašė palyginti nedidelių pinigų.
Senukas – be negalavimų?
– Pirkote mašiną, kuriai jau seniai būtų metas į sąvartyną. Negi senuku „Volkswagen Transporter“ nebijote išvažiuoti į kelią? O jei kur nors pusiaukelėje ims ir sustos? – dienraštis L.T. provokavo R.Bagdzevičių.
– Pradėkime nuo to, kad automobiliu važinėju mažai. Dažniausiai einu pėstute, net kai lauke blogas oras. Todėl savąjį „Volkswagen Tranporter“ pasikinkau tik tuomet, kai išsirengiu į užmiestį...
– Važiuojate žvejoti?!
– Nesu žvejys. Išvykęs iš miesto suku ne žuvų gaudyti, o aplankyti draugų sodybų, gamtoje paiškylauti su šeima ir bičiuliais.
– Žodžiu, norite įtikinti, kad furgonu kelyje pasitikite dėl to, kad retai išridenate jį iš garažo?
– Neteisybė, bet kuri mašina gali kelyje sugesti! Tačiau „Volkswagen Transporter“ toks patvarus ir ištvermingas, kad negenda! (Juokiasi.) Galbūt ir dėl to, kad juo mažai važinėju. Automobiliu esu labai patenkintas. Pirmiausia dėl talpumo. Į furgoną telpa viskas, ko reikia puikiai savaitgalio iškylai: palapinės, kuprinės, botai, šašlykinės!
– Negi „Vokswagen Transporter“ neturi trūkumų?
– Yra vienas dalykas, kurio nežinau kaip vertinti – kaip trūkumą ar pranašumą. Kariškiai furgoną patobulino taip, kad važiuotų ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Matyt, norėta kiek įmanoma sumažinti avarijos tikimybę. Kartais sėdint prie vairo norisi stipriau spustelėti greičio pedalą ir viršyti dirbtinai ribojamą greitį. Antra vertus, galbūt ir gerai, kad mašinos variklyje įmontuotas greičio ribotuvas atbaido nuo nereikalingų pagundų, kurios kartais gali būti pavojingos sveikatai ar net gyvybei.
Duoda atkirtį kelių ereliams
– Esate atsargus vairuotojas?
– Labai! Vairuodamas vengiu pažeisti Kelių eismo taisykles.
– Turbūt kelyje raumenų nereikia rodyti ir dėl to, kad važinėjate didele maskuojamosios spalvos grėsmingai atrodančia mašina?
– Nepasakyčiau, kad visi be išimties vairuotojai mane laiko kelių galiūnu ir vengia. (Juokiasi.) Kai stoviu mašinų spūstyje, būna, kad stengiamasi įžūliai užlįsti priešais mano lėtaeigį...
– Ir nieko nedarote?
– (Juokiasi.) Važiuojant palyginti nerangiu „Volkswagen Transporter“ mažai yra progų pasipriešinti lengvų ir vikrių lengvųjų mašinų vairuotojams. Tačiau nesėdžiu prie vairo rankų sudėjęs. Jei yra galimybė, paspaudžiu greičio pedalą ir neleidžiu apsukruoliams manęs išdurti!
Žmona nepasuka vairaračio
– Ar žmonai irgi patinka sėdėti prie kariškos mašinos vairo?
– Aušra prie vairo? Nė iš tolo!
– Oho! Šiais visuotinės feminizacijos laikais drįstate neleisti sutuoktinei vairuoti šeimos automobilio? Ir dar viešai apie sakote?!
– (Juokiasi.) Ji pati atsisako vairuoti „Volkswagen Tranporter“! Reikalas tas, kad furgone nėra vairo stiprintuvo, todėl žmona nepasuka vairaračio.
Restauravo „polutarką“
Mūsų šalies vairuotojų, važinėjančių senais kariniais automobiliais, tėra vienetai. Vienas jų – Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ narys Ramūnas Kardelis (nuotr.). Vyras naujam gyvenimui prikėlė legendinį sovietinės armijos sunkvežimį GAZ AA (GAZ MM), liaudiškai vadintą polutarka. Kaunietis 29 metų teisininkas automobilį įsigijo iš vieno pajūrio verslininko, kuriam buvo per sudėtinga jį restauruoti. Kiek kainavo pirkinys, R.Kardelis nutyli: „Tai keblus klausimas. Na, po restauravimo būsiu išleidęs tiek pinigų, kad galima būtų nupirkti apynaujį ar net naują automobilį. Žinau, kad pomėgio kaina didelė, tačiau ir malonumas nemažas – kiekvienam savo.”
Parengta pagal „retromobile.lt“.
