Milane pastaruosius metus gyvenusi ir dirbusi Dovilė Didžiūnaitytė (22) lapkričio pradžioje grįžo į Lietuvą – demonstravo Juozo Statkevičiaus kolekciją. Lapkričio 9-ąją, ketvirtadienį, žengusi podiumu, sekmadienį ji turėjo skristi atgal į Italiją, kur jos laukė ir širdies draugas. Visgi į lėktuvą mergina neįsėdo, nors turėjo bilietą, o išvyko į Klaipėdą.
Dėl tokio savo keisto elgesio ir bendravimo ji artimiesiems ir draugams iškart sukėlė įtarimą. 15min Dovilės mama Daiva Didžiūnaitytė pasakojo pradėjusi itin nerimauti dėl savo dukters. Kai jau buvo pasiryžusi grįžti iš Norvegijos į Lietuvą jos ieškoti, Daivą pasiekė žinia, kad Dovilė žuvo iškritusi iš viešbučio „Amberton Klaipėda“ 14-ojo aukšto balkono.
TAIP PAT SKAITYKITE: Klaipėdoje iš balkono iškritusi ir žuvusi mergina – Lietuvos mados pasaulyje žinomas modelis
Nieko nelaukę, Dovilės mama ir patėvis sėdo į automobilį, ir jau po poros dienų pasiekė Lietuvą. Kaip pasakoja motina, nuvykusi į Klaipėdos prokuratūrą ji liko be amo – pareigūnai nepriėmė iš artimųjų jokio pareiškimo, nenorėjo kalbėti. Pasak Daivos, jiems buvo pasakyta, jog tragiškas incidentas – esą buitinis, nelaimingas atsitikimas, nėra pagrindo kelti kriminalinės bylos.
Daiva Didžiūnaitytė sako, kad tuomet artimieji tyrimą perėmė kone į savo rankas – rinko informaciją, kalbėjosi su draugais, kurie paskutinėmis dienomis bendravo su Dovile. Patys apie galimas versijas, kas nutiko tragišką vakarą, jie nenorėtų spėlioti – pasak jų, svarbiausia, kad tyrimo imtųsi prokuratūra.
Praėjus devynioms dienoms po tragedijos – trečiadienį, lapkričio 29 dieną – situacija ėmė keistis: uostamiesčio pareigūnai tirti šį nusikaltimą perdavė Kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybai, taip pat kol kas laukiama kraujo tyrimų rezultatų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Modelio Dovilės Didžiūnaitytės mirtį tebegaubia nežinia: tyrimą perėmė kriminalinė policija
Su 15min susisiekė žuvusio modelio mama Daiva Didžiūnaitytė ir dėdė Arūnas.
Kokia dabartinė tyrimo situacija?
Daiva: Trečiadienį man paskambino vyriausioji tyrėja iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos. Ji sakė, kad nuo šiol jie perima bylą ir ją tirs. Mes bandysime jiems padėti.
Kiek įmanoma šiomis aplinkybėmis džiaugtis, mes džiaugiamės. Vien tai, kad bylą perėmė šis skyrius, mums buvo labai gera naujiena. Mes labai tikimės, kad tyrimas pajudės į priekį, ir bus padaryta viskas, kas įmanoma. Iš pokalbio supratau, kad jie dės visas pastangas šiame darbe.
Taip supratau, kad vėl apklaus ir mane, ir visus kitus, kurie ką nors žino apie Dovilę. Reikės su jais bendradarbiauti ir pateikti visą informaciją, kurią mes iki šiol išsiaiškinome. Turiu turbūt padėkoti žiniasklaidai, nes tik jos dėka byla atsidūrė Sunkių nusikaltimų valdyboje. Kokia tai bus baigtis, sunku prognozuoti, bet visgi manau, kad ten dirba tikri profesionalai, kurie visai kitaip pažiūrės į šį reikalą.
Ką sako advokatas?
Daiva: Dabar visi susirinkę pasitarėme, kad keisime advokatą. Pagrindinis mūsų motyvas, kad jis yra klaipėdietis. Galbūt čia tik mūsų prielaidos ir įtarimai, kad iš to paties miesto nereiktų turėti advokato. Esame numatę naują advokatą. Tikimės, kad sutiks paimti mūsų bylą.
Kol vyks tyrimas, liksite Lietuvoje?
Daiva: Būsiu čia tiek, kiek reikės. Aš turiu nuostabius darbdavius Norvegijoje. Mes su jais kalbėjomės, jie supranta visą situacijos rimtumą, mano skausmą, jie leido būti tiek, kiek man reikės, o po to, jei norėsiu, grįžti.
Ar buvo atlikta kūno ekspertizė, ar buvo ieškoma, kas galėjo Dovilę paveikti?
Daiva: Laukiame ekspertizės rezultatų. Laidotuvės jau įvyko. Tikimės, kad kas nors paaiškės.
Kodėl jūs manote, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas?
Daiva: Antrą dieną po tragedijos mums tik nuvykus į Klaipėdą, nuvažiavome į tą viešbutį, pakilome į balkoną, iš kurio Dovilė iškrito. Nėra taip paprasta iš jo iškristi tiesiog susvyravus. Tikrai nėra paprasta. Iškart kilo įtarimas.
Po to mums pradėjo skambinti kai kurie Dovilės draugai ir pasakoti – ar mes žinom, su kuo buvo mano dukra tą paskutinę dieną. Sako, kad jis galėjo prie to prisidėti. Išgirdus tai, mums buvo šokas.
Mes su Dovile labai dažnai kalbėdavomės, per savaitę keletą kartų. Ji Lietuvoje buvo retai, bet aš pažinojau labai daug jos draugų. O apie Ričardą Piniką išgirdau pirmą kartą po savo dukters žūties. Pradėjau domėtis, bet visi sakė, kad jis tikrai nebuvo jos draugas. Draugai mano, kad iki J.Statkevičiaus šou ji net jo nepažinojo.
Kada paskutinį kartą kalbėjotės su Dovile? Ar žinojote, kad ji buvo Klaipėdoje?
Daiva: Nors mes dažnai kalbėdavomės, bet paskutinėmis dienomis ji man tik atrašydavo žinutes feisbuke. Jos telefonas buvo išjungtas. Man kilo įtarimas, nes ir tos žinutės – nepasirodė, kad mano dukra jas rašo. Aš gi pažįstu savo vaiką. Jos buvo labai trumpos. Kai aš šiaip paklausdavau, ką ji veikia, Dovilė visuomet atsakydavo smulkiai, gal ir ne viską papasakodavo, bet tikrai žinutės nebūdavo tokios, kokias gaudavau paskutinėmis dienomis.
Su ja paskutinį kartą kalbėjome penktadienį, lapkričio 17-ąją. Aš girdėjau, kad šalia jos kažkas yra, girdėjau vyrišką balsą. Man jau tada pasidarė labai neramu, nes ji man neatsakydavo, ko klausdavau. Atrodė, kad žodžius buvo išmokusi atmintinai, išbėrė tris sakinius ir padėjo ragelį. O po to parašė žinutę: „Aš tau perskambinsiu“. Taip ir neperskambino. Tada mes labai susirūpinome, pradėjome draugams rašyti, paskambinau savo mamai į Islandiją, sakiau, kad reikia pirkti bilietus ir lėkti į Lietuvą, nes vyksta kažkas neaiškaus. Jau buvome pasiryžę pirkti bilietus ir tą dieną ji žuvo.
Arūnas: Aš gyvenu Vilniuje, tad kai man paskambino Daiva, pašnekėjusi su Dovile, aš buvau nuėjęs į jos butą dieną po jos dingimo, pasižiūrėti, galbūt ji ten. Bet Dovilės nebuvo. Butas atrodė taip, lyg Dovilė jau būtų išvažiavusi, susikrovusi daiktus. Po to dar buvau nuėjęs dieną prieš jos žūtį. Parvažiavusi į Vilnių ji nebuvo, niekas nepasikeitę. Ji niekam iš artimųjų nesakė, kad yra viešbutyje, Klaipėdoje. Mes manome, kad jai nebuvo leista to daryti.
Ką jums pavyko sužinoti iš Dovilės draugų, kaip ji atsidūrė Klaipėdoje?
Arūnas: Po J.Statkevičiaus šou Dovilė su drauge užvažiavo į vakarėlį, kuris vyko „Stikliuose“. Po to jie grįžo į namus, čia gėrė šampaną. Dovilės draugė nuėjo miegoti, atsibudo tik kitos dienos vakarą. Dovilė taip ir nebuvo nuėjusi miegoti, leido laiką su Ričardu Piniku. Toji draugė matė, kaip R.Pinikas atsivežė medžiagos, kuri vadinasi natrio oksibutiratas. Tai nėra narkotikas, tai – vaistinis preparatas, sukeliantis apsvaigimą.
Ten buvo nufilmuota, kad į koridorių išeina Dovilė, iš paskos išeina vyras, netrukus išeina ir kitas vyras. Šis įeina į balkoną paskui Dovilę ir tą pirmąjį vyrą, ir netrukus susiėmęs už galvos išlekia iš balkono.
Draugė pasakė, kad kol ji leidžia laiką su jais, kategoriškai šie dalykai nebus vartojami. Ričardas atsakė, kad atsivežė sau, o ne merginoms. Tada jie naktį išvažiavo į klubą „Opium“ ir Ričardas kažkaip sukėlė tokią situaciją, kad toji draugė atsikabintų. Po to draugė Dovilę ir Ričardą pamatė tik ryte sėdančius į taksi. Pasak jos, Dovilė tuo metu buvo neadekvati, situacijos ji pati nebegalėjo įvertinti. Galbūt kažkas jai buvo girdoma. O tada šeštadienio rytą Dovilė dingo. Mūsų manymu, ji galbūt nebuvo laikoma uždaryta, įkalinta, bet tiesiog ji buvo visą laiką svaiginama. Tiek jos žinutės mamai, tiek draugams, visi sako, kad tai yra nepanašu į Dovilę. Juk kiekvienas turim braižą.
Mane labai ima siutas, pyktis, skausmas – begalė visokiausių jausmų. Dovilės artimiesiems tai išvis yra košmaras. Po šio įvykio žiniasklaidoje pasirodę straipsniai sudaro įspūdį, kad Dovilė neva nuolat vartojo narkotines medžiagas ar kitus dalykus. Mes kategoriškai norime paneigti šias prielaidas. Ir draugai, ir agentūros Lietuvoje, Italijoje, Vokietijoje – visi gali paliudyti, kad Dovilė tikrai jokių narkotinių medžiagų nevartojo.
Beje, čia įsivėlęs dar vienas žmogus, kuris buvo su Ričardu ir Dovile žūties metu. Nežinia, kokie yra jų santykiai. Kaip įvardija draugai, tas žmogus yra Aivaras, pravarde Gydytojas. Mus pasiekė gandai – kad po incidento jis dingo iš viešbučio, nuvyko į kažkokį uždarą vakarėlį.
Versijų gali būti daugybė... Mes nenorime apie jas kalbėti. Vieną kartą vienaip atrodo, kitą kartą išgirdus daugiau draugų pasakojimų – kitaip. Bet tai tikrai nebuvo nelaimingas atsitikimas. O ir pati rankos prieš save Dovilė negalėjo pakelti. Tačiau reikia, kad tai tirtų policija.
O draugus policija apklausė?
Arūnas: Ne. Mūsų žiniomis, jie net R.Piniko kraujo tyrimo nedarė – ar jis ką nors vartojo. Iki šiol mes patys iš esmės vykdėme tyrimą, rinkome medžiagą. Kai domėjomės, pareigūnams nebuvo įdomu apklausti Dovilės draugų, kurie buvo su ja, kurie susirašinėjo tomis dienomis su ja. Jie neklausė net mamos, ką ji žino...
Jie nesidalijo jokia medžiaga su mumis. Bet ir nelabai kuo turi dalintis. Jie apklausė liudytojus Ričardą ir Aivarą trečią dieną po įvykio, o dvi dienas jie ramiai sau vaikščiojo.
Daiva: Draugai iš pradžių mums norėjo padėti. Bet kai tik mes ėmėme viešai kalbėti apie narkotikus, jų nebeliko, liko tik keli asmenys, kurie ir toliau padeda mums. Tai manome, kad galbūt tie žmonės toleruoja tokį gyvenimo būdą, gal mes čia pajudinome širšių lizdą, žmonės patys vartoja narkotikus ir niekas nenori, kad mes kažką išsiaiškintumėme.
Nėra oficialu tai, ką aš jums pasakysiu. Vienas iš viešbučio darbuotojų peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir mums pasakė, ką matė. Ten buvo nufilmuota, kad į koridorių išeina Dovilė, iš paskos išeina vyras, netrukus išeina ir kitas vyras. Šis įeina į balkoną paskui Dovilę ir tą pirmąjį vyrą, ir netrukus susiėmęs už galvos išlekia iš balkono.
Arūnas: Mes viešiname šį dalyką, nes mums reikia pagalbos. Negalime tylėti – gal tai apsaugos kitas merginas. Dovilės žūtis negali būti beprasmė.
Daiva: Jeigu yra mergaičių, kurios buvo panašiai išnaudojamos, netylėkite, pasakokite savo istorijas. Iš draugų girdėjome, kad vyras, su kuriuo į Klaipėdą išvažiavo Dovilė, išnaudojo merginas ne kartą, o mūsų dukrai tai baigėsi tragedija. Jeigu merginos nenorės, neskelbsime nei vardų, nei pavardžių, bet mums reikia daugiau informacijos.
Negalime tylėti – gal tai apsaugos kitas merginas. Dovilės žūtis negali būti beprasmė
Ar bandėte susisiekti su Ričardu Piniku?
Daiva: Iškart po nelaimės antrą ar trečią dieną prašiau tyrėjo, kad duotų man jo numerį. Labai norėjau su juo susisiekti ir pakalbėti. Juk tai buvo žmogus, kuris su mano dukra praleido paskutines minutes. Man tas buvo labai svarbu. Bet tyrėjas pasakė, kad negali duoti jo telefono numerio.
O vėliau po Ričardo viešų pasisakymų, aš tikrai nebenoriu iš to žmogaus nieko girdėti, nemanau, kad jis pasakys teisybę. Jis visą situaciją nušvies, kaip jam palanku, man atrodo. Todėl pasitarę su šeima nusprendėme, kad nebėra tikslo bendrauti. Aš manau, kad jei žmogus yra pareigingas, turintis sąžinę, nekaltas, jis pats galėjo man paskambinti ir paaiškinti ką nors. Aš bent jau taip daryčiau.
Kokia buvo Dovilė?
Arūnas: Dovilė buvo labai šviesus vaikas. Vaikas, 22-ejų metų vaikas. Ji buvo labai gera, atsakinga, labai mėgo skaityti, intelektuali. Daug mano draugų, mačiusių jos nuotraukas, sakė, kad ji – vaikas, nežemišku žvilgsniu, tarsi būtų iš kitos dimensijos. Ji buvo ne šios žemės žmogus. Ji nebuvo ta, kuri žino, ką ir kaip daryti, ir lips per galvas, kad pasiektų savo tikslo, kas modelių versle galbūt buvo būtina sąlyga. Jai padėjo kiti dalykai. Ji savo tikslų siekė labai sunkiai.
Dovilė buvo labai kukli. Bet jau 4-erius metus dirbo užsienyje – Italijoje, Vokietijoje, karjeros pradžioje buvo ir Rytuose – Tailande, Singapūre. O pagrindinis darbas šiuo metu buvo Milane. Čia „Cosmopolitan“ spausdino jos nuotraukas ant viršelio... Ji nebuvo tik pakaba, nešiojanti drabužėlius.
Daiva: Galbūt čia buvo mūsų klaida, kad mes ją auklėjome ir auginome taip, kad ji pasitikėtų žmonėmis. Man ji vis sakydavo – jei nedarys žmonėms nieko blogo, tai ir jai nieko nedarys. Jos karjera turbūt klostėsi sėkmingai, nes ji nelipo per galvas, ji visada pirmiausia žiūrėdavo kitų žmonių, buvo maloni ir gera, o tik tada žiūrėdavo savęs. Ji bet kokia kaina savo tikslų nesiekė. Ji geriau atsitraukdavo ir nieko nedarydavo.
Milane ji gyveno jau metus. Prieš tai – su mumis Norvegijoje. Ten Dovilė baigė koledžą. O kartą grįžusi atostogų į Lietuvą, sėdėjo kavinėje ir prie jos priėjusi vienos modelių agentūros vadovė pakvietė ją į atranką. Taip prasidėjo jos modelio karjera.
R.Pinikas: Mane drasko šita situacija
Dar praėjusią savaitę, penktadienį Ričardas Pinikas 15min sakė, kad su bičiulių kompanija, kurioje buvo ir Dovilė, jie tiesiog leido kartu laiką.
„Dovilę atsimenu kaip labai linksmą, gražią, protingą mergaitę. Ji visuomet buvo labai faina ir draugiška. Ją pažįstu jau seniai, vis susitikdavome kokiuose vakarėliuose“, – prisiminė R.Pinikas.
Trečiadienį 15min dar kartą susisiekus su prodiuseriu, jis Dovilės mamos kaltinimus neigė.
Kaip manote, kodėl Dovilės motina teigia, kad tai ne vienintelis atvejis, kai jūs išnaudojate merginas?
Ką? Kokios merginos, iš kur... Kodėl mama nenori su manim susitikti, pakalbėti? Aš bandau ieškoti jos kontaktų per draugus. Visą dieną galvojau, kaip čia greičiau susitikti. Kam čia burti iš tų kavos tirščių?.. Kaip mane drasko šita situacija. Aš priešais viešbutį visą gyvenimą gyvenau, tame viešbutyje mano biuras. Kokios merginos, apie ką mes čia kalbame...
Kodėl jums reikėjo su Dovile vykti iš Vilniaus į Klaipėdą?
Man reikėjo Klaipėdoje būti, o Dovilė irgi norėjo. Aš jai buvau bilietą į Milaną nupirkęs, bet sakė, kad ji klaipėdietė ir jai čia patinka būti. Aš ir pats ją jau raginau važiuoti į Vilnių.
Aš vienintelis atstovėjau, kai visi lėkė lauk, visi išsigando, visi buvo girti.
Ar jūs nelaimės metu buvote balkone?
Nenoriu per daug išsiplėsti. Aš tą vakarą po incidento šnekėjausi su policija, o kiti pabėgo, išsigandę policijos, žurnalistų. Vienas iš jų yra gerai žinomas žmogus, jis nenorėjo viešintis, bijojo kamerų. Aš vienas viską atlaikiau, policijai daviau visus parodymus. Ir pagalbą iškviečiau aš, buvau apačioje, šalia buvo sargas, kuriam sakiau kviesti policiją. Aš vienintelis atstovėjau, kai visi lėkė lauk, pasišalino, visi išsigando, visi buvo girti...
Ar Kriminalinė policija jau su jumis susisiekė?
Ne, nežinojau, kad ji ėmėsi tyrimo.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
Tel.: 8 800 01230, 8 5 210 7176
Tel.: 8 5 211 2023, 8 5 211 2567
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
