Dovilės nuomone, kiekvienas gyvena ir puošiasi pagal savo supratimo laipsnį. Tačiau stebėdama žmones gatvėje, dainininkė vis tik pastebi, jog kai kurios merginos vis dėlto persistengia besidažydamos. „Kartais eidama vienuoliktą valandą ryto gatve pamatau merginą, kuri atrodo taip, tarsi būtų susiruošusi į kokį fetišistų vakarėlį: soliariume persvilinta oda, priklijuotos blakstienos su pūkeliais, provokuojančiai ryškios lūpos. Taip atrodanti mergina koncerte ar naktiniame klube manęs tikrai nestebintų, nes ten yra puiki proga pademonstruoti savo ryškų makiažą. Bet nejaugi dabar suaugusį žmogų mokinsi?“ – mosteli ranka Dovilė.
 |
| Dovilė be makiažo |
Mergina sako, kad tėtis jai paauglystėje visuomet liepdavo skaityti knygas. Ji ir skaitydavo. Tačiau vis tiek, kai tėvai nematydavo, kaip ir kiekvienai paauglei, Dovilei kildavo noras brūkštelti tušu per blakstienas ar pasitepti lūpų blizgiu. Dainininkė neslepia, kad ryškesnis makiažas, kaip ir noras garbanotis plaukus, jai atsirado besimokant paskutinėje mokyklos klasėje.
„Tiesą sakant, iš makiažo kulto nedarau ir tikrai rytais nestoviu pusvalandžio prieš veidrodį. Esu prisiklausiusi visokių mitų, neva, be makiažo pagrindo į gatvę geriau neiti, nes miestuose oras labai užterštas. Todėl jei tik sugebu atsikelti pusvalandžiu anksčiau, tai ir tą pagrindą užsitepu, ir blakstienas pasidažau, ir lūpas pasiblizginu, tačiau kai į darbą ateinu visiškai nepasidažiusi (o taip nutinka dažnai), niekas irgi nenustemba. Galbūt todėl daug nuostabos šūksnių ir komplimentų sulaukiu tuomet, kai grįžtu po kokios nors fotosesijos. Kolegos iš visų pusių manęs pradeda klausinėti: „Kodėl tu šiandien tokia graži?“.
Tiesa, kai tenka lipti į sceną, tuomet Miss Sheep požiūris į makiažą ir drabužius keičiasi iš esmės. „Kadangi scena man yra tarsi šventė, visuomet sakiau ir sakysiu, jog lipti į sceną su nutrintais džinsais bei nutįsusiais marškinėliais – nevalia. Todėl tikrai daug dėmesio skiriu savo sceniniam įvaizdžiui – tiek drabužiams, tiek makiažui, kuris būtent šioje vietoje yra privalomas“.
