„Esu dviejų vaikų mama, man netrukus bus 40 metų. Smulkus kūno sudėjimas – tai genetika, o veidas, žinoma, natūraliai keičiasi. Neinu iš proto bijodama išeiti į gatvę nepasidažiusi“, – Žmonės.lt sako klaipėdietė. Tačiau taip buvo ne visada.
E.Jackaitė prisimena karta pasidažiusi būdama 15-os, nors, sako, su draugėmis makiažo priemones išmėgindavo ir anksčiau – pažaisdavo. Tik „prisižaisti“ nebuvo linkusi – tėtis nepritardavo, kad jauno amžiaus dukra gražintųsi kosmetikos priemonėmis. „Nors eidama į diskoteką akis ir paryškindavau pieštuku, grįžusi namo tuoj pat viską nusivalydavau, kad tėtis nepamatytų – jis sakydavo, kad jau tokių nesąmonių tai tikrai nebus. Jis nepritardavo maliavonėms“, – pasakoja E.Jackaitė.
Tai dabar ji su šypsena veide žvelgia į paauglystės nuotraukas – sako, dabar jaučiasi atrodanti jaunatviškiau. „Tais laikais buvo madingas cheminis sušukavimas, pasidažymai einant į mokyklą... Dvyliktoje klasėje jau nemažai „prisitepdavome“ – nors jokios pudros nenaudojau, paryškindavau akis. Juk yra toks supratimas: kuo jaunesnė esi, tuo vyresnė nori atrodyti. Nebuvau išimtis“, – atvirauja.
Vis dėlto bėgant metams E.Jackaitės požiūris pasikeitė. Nors darbas ir scena reikalauja ryškesnio įvaizdžio, turėdama progą nesidažyti, aktorė ir nepersistengia: „Esu scenos, teatro žmogus, todėl grimas man nėra svetimas. Užtat taip norisi pailsinti odą... Jei tik turiu galimybę nesidažyti, to ir nedarau. Kasdien stengiuosi nenaudoti daug kosmetikos – nebent pablizginu lūpas, šiek tiek paryškinu akis.“
Šiandien Eglė su draugėmis, prisiminusios jaunystės makiažo klaidas, juokiasi: „Buvau studentė, kai žiemą susitikau su drauge. Aplinkui – visur balta, sniegas, o jos ruda pudra tiesiog švietė iš tolo. Jos veidas buvo nudažytas, o kaklas – baltas. Nuo to karto suprantu apšvietimo svarbą geram makiažui.“
Anot E.Jackaitės, net ir palengva atsirandančios raukšlelės jai – puošmena. „Visada sakau: išmokime garbingai senti. Jei tai tu viena sentum, gal ir būtų kitaip, o dabar su bendraamžiais einame koja kojon, į priekį, o ne atgal. Raukšlytės prideda žavesio – tai mano istorija, išmintis, sukaupti vargeliai ir džiaugsmai“, – teigia aktorė.
Nors raukšlės šiuo ir metu netrukdo, tačiau neslepia – norėtųsi išsaugoti jaunystę. Vis dėlto kraštutinumų – injekcijų ar „grožio peilių“ – ji kol kas nesigriebia. „Žinoma, kad jei moteriai „užkrito“ akys ir todėl ji jaučia diskomfortą, tegul pataiso, juk gyvename XXI amžiuje. Šiuolaikinės technologijos ir medicina sparčiai žengia į priekį ir jei žmogus „patobulinęs“ kurią nors kūno dalį jausis laimingesnis, tai kodėl gi ne? Tačiau, neduokdie, nuolat tobulintis taptų būtinybe, liga. Viskas turi būti saikinga“, – įsitikinusi ji.
Pokalbį su Žmonės.lt E.Jackaitė baigia svarstydama, kad moterys siekė būti gražios visais laikais: „Pasidovanoti sau masažą, veido ar kūno kaukes arba tiesiog rasti laiko pagulėti žiedlapių ir aromatingų druskų vonioje, degant kvepiančiomis žvakėmis, skambant mėgstamai muzikai yra nuostabi dovana sau. Stresas kenkia grožiui, tad kuo daugiau teigiamų emocijų, šypsenų ir pasaulis atrodys gražesnis, ir, žinoma, mes pačios. Kaip A.Čechovas yra pasakęs, žmogaus viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys.“
