Liutauro Elkimavičiaus filmo „Žvaigždžių karai. Skaivokerio iškilimas“ apžvalga:
Jie vis dar taiso lazeriais suvarpytus kosminius laivus lituokliais ir nevykusiais juokeliais.
Jie vis dar vaikšto apsivilkę tuos baltus nuo nieko nesaugančius šarvus ir šaudo tais pačiais niekad nepataikančiais šautuvėliais.
Jie vis dar atvirame kosmose vaikšto be skafandrų, į tarpžvaigždinius mūšius joja arkliais ir išvis nesilaiko jokių mums įprastos fizikos taisyklių.
Bet… gal dėl visko kaltos tos patogios kėdės kino teatre. O gal simpatiškasis pramogų magnatas peliukas Mikis*. Bet aš tiesiog atsiguliau ir atsipalaidavau. Nesvarbu mums ta fizika. Nekreipkim dėmesio į tik ką iš šaldiklio ištrauktą ir niekaip neatšylančią Rey, juokingai sustirusią pieštinę Leia ir kažkokį prasigėrusį Luke'ą Skywalkerį. Nesišaipykim iš kvailų herojų juokučių ir pasistenkim nesijuokti iš maurojančio meškio Chewbacca, kuris net per 250 savo gyvenimo metų nepasidarė nei per milimetrą protingesnis ir naudingesnis savo draugams. Apsimeskim, kad negirdim lazerių fyv fyv ir kosmolėkių wroom wroom absoliučiame vakume.
Nesistebėkim, iš kur dark force gauna karininkų savo isteriškai valdomam, pyktyje dusinamam ir todėl dažnai kadrus keičiančiam laivyne. Žodžiu atėjom to have fun ir taip lengvai nepasiduosim. Džiaugsimės naujais ET veidais kosmoso valkatų baruose. Linksėsim pritariančiai stebėdami Rey pažangą džedajų universitete. Slapčia pavydėsim žavėdamiesi vyriškai negražiu, bet tokiu stipriu, tvirtu ir valingu Kylo Ren. Būsim tikrais fanais ir ignoruosim smulkmenas, logikos stoką ir muiliną istorijos meilumą. 150 milijonų dolerių, kuriuos per pirmas rodymo dienas uždirbo šis J.J.Abrams filmas kaip ir įrodo, kad tikriems fanams į tai nusispjaut. O peliukui Mikiui nusispjaut į visus tuos, kurie ne tikri fanai. Nes žiūrėti šį filmą nemačius kitų SW dalių, tai kaip skaityt knygą pradedant nuo epilogo. Dar daugiau, žiūrėt šį filmą pradedant nuo naujausių dalių, o ne būti užsikrėtus žvaigždžių agresijos virusu tolimais 1977ais turbūt būtų keista ir nenatūralu. Bet, ok, ok – aš kaip ir fanas. Kaip ir infekuotas seniai seniai. Visus filmus mačiau. Net serialą. Visada burbėjau, bet ir vėl, tik pasirodžius naujausiai daliai – bėgau į kino teatrą ir pirkau popkorną.
Ir nors virkaujantys dialogai, ašarojančios netektys ir žliumbaujantis neryžtingumas ir vėl labiau primena telenovelę, nei sci-fi filmą. Scenarijų ir vėl rašė neempatiški robotai, kuriems taisykles suprogramavo abejingi aityšnikai. Dailininko peliukas nebesamdė, nes viskas nupiešta gražiai jau seniau. Efektai irgi tokie patys jau dešimtmetį. Bet mes, tikri fanai žiūrėjom ir žiūrėsim. Nes - epiška. Nes, nors ir naivu, bet žmogiška ir miela. Nes šūkis freedom ir begalinis laisvės troškimas mums suprantamas. Nes geras reginys pagaliau. Tik smegenis namie palikit. Lai pasiilsi vargšės. Jos ir taip daug dirba.
IMDb – 7/10
Metacritics – 54/100
RottenTomatoes – 57/100
Trakt – 71/100
#LEMovies – 6/10
Žiūrėkit, jei jums patiko visi kiti Star Wars filmai nuo pat 1977 metų. Ir serialas The Mandalorian (2019).
(*) Peliuko Mikio kompanija dabar, konkurentam nebepasiekiamam, prezidentiniam penthauze. Pelė jau seniai valdo ESPN, National Geography, Disneylend, Marvel, ABC, Pixar, Touchstone. Taip pat jis jau senokai įsigraužęs ir į History Channel, A&E, Lifetime, Sky, Photobucket, GoPro, Sphero, Vice, Movies Anywhere sūrius, pilnai ar dalinai juos valdydamas. Neseniai pilnai išpirkęs iš konkurentų Hulu VOD (video pagal pareikalavimą) servisą, FOX studijas ir paleidęs Netflix košmarą Disney+, besišypsantis peliukas darosi panašesnis į žiurkių karalių užskėtusį visą pasaulio pramogų industriją. Nuo 2012 Lucasfilm irgi vergauja graužikui. Sky Wars frančizė su Disney pilimi titruose ekranuose jau pasirodė šešis kartus. Penki skirtingo sėkmingumo filmai ir vienas puikiai žiūrimas serialas per Disney+. Filmo recenzija aptaria paskutinę trečios Žvaigždžių karų trilogijos dalį.
Filmo anonsas:
