Prieš ketverius metus į pasaulį atkeliavę dvyniai šiandien jau ūgtelėję, o Katažina ir Deividas spinduliuoja džiaugsmu. Neseniai gimtadienį atšventusi Katažina prisipažino tik dabar išmokusi derinti motinystę su buvimu scenoje.
„Dažnai ta nuomonė klaidinga, kad viskas yra tobula. Kai tu prieini prie suvokimo, kad turi viską – šeimą, mylimą vyrą, nuostabius vaikus, pagaliau namus, o vis tiek tau širdy neramu, tai jau kažkas negerai su galva.
Aš buvau pervargusi, ir tas mano smulkmeniškumas, perfekcionizmas mane tiek išmušė iš vėžių, nesugebėjau suderinti savo profesijos su buvimu mama”, – antradienio vakarą pasirodysiančioje LNK gyvenimo būdo laidoje „Bus visko“ kalbėjo K.Zvonkuvienė.
Moteris atvirai prabilo ir apie tai, kas jai padėjo pagaliau atrasti pilnatvę ir išmokti džiaugtis tuo, ką turi.
„Tai truko ne vieną ir ne dvi dienas, ne savaitę ir ne mėnesį. Kartą Deivydas grįžta namo ir pamatęs mane sako – šiandien tu tokių gerų akių. Nežinau, kodėl man įstrigo šitie žodžiai. Tai buvo ženklas, kad jis pasiilgsta mano gerų akių ir ramybės. Todėl pradėjau dirbti su savimi. Kelias buvo ilgas, tačiau artimųjų, kunigų, bažnyčios pagalba, netgi psichoterapeutų pagalba... Taip pamažu atradau teisingą kelią“, – sakė ji.
Šiandien jų širdis džiugina praėjusią vasarą į akį kritę namai, kurie tapo gyvenimą pakeitusiu šeimos pirkiniu. Ilgai taupę pinigus per patį antrojo karantino įkarštį savo butą Zvonkai iškeitė į daug žemės aplink turinčią ramybės oazę.
„Čia labiau gal Deivydo noras buvo, kad, kol maži vaikai, būtų smagu, jog jie turėtų nuosavą kiemą. Ir kai jis įgarsino šį norą, supratau, kad sutinku. Juk mes galim ir vieno kambario bute glaudžiai gyventi. Bet tam dirbam ir uždirbam, kad ne vėjais paleistume pinigus.
Atsimenu, kol mes gyvenom bute, vis būdavo tokių momentų, kai einam į lauką, o devintas aukštas. Kol apsirengiam, vienam ožiukas, kitam dar kažkas. Arba tik išėjom – ir vėl grįžti reikia. Tada ir galvoji – gal šiandien neinam į lauką? O čia tu supranti, kad viskas vietoj“, – „Bus visko“ pasakojo K.Zvonkuvienė.