– Neseniai išleidote albumą, kuris yra paremtas itin asmeniškomis patirtimis. Viena dainų skirta jūsų tėvui, jam reikia inksto transplantacijos. Kiek glaudus jūsų su tėvu ryšys?
– Labai artimas, jis mane palaikė visą gyvenimą, ypač tuo metu, kai pradėjau muzikuoti. Galite suprasti iš tos dainos – ten puikiai perteikiamas poreikis pasakyti jam, koks jis man yra svarbus.
– Ar jūsų tėvas jau rado donorą?
– Šiuo metu jis dar laukia, taigi, pamatysime. Manau, kad tai, kaip dėl to jaučiuosi, galima pajausti ir iš mano dainų. „Stop the Clock“ yra apie supratimą, jog laikas su artimiausiais žmonėmis yra labai limituotas. Reikia sulėtinti tempą ir laiką leisti su brangiausiais žmonėmis.
Daina „Monsters“ kalba apie tai, koks man svarbus yra šis žmogus. Nuostabu, kad galiu tai perteikti muzika – jis man yra ne tik tėvas, bet ir draugas.
– Yra žmonių, kurie šią dainą interpretavo visai kitaip. Jūs dainavote „I am not your son, you are not my father“ (liet. Aš ne tavo sūnus, tu ne mano tėvas). Ką jiems galėtumėte pasakyti?
– Manau, kai išleidi kūrinį, žmonės jį supranta taip, kaip nori, jų interpretacija visiškai priklauso nuo jų pačių. Žmonės klausosi „You‘re beautiful“ per vestuves, bet juk daina yra apie tai, kad niekada su tavimi nebūsiu.
Esu alkoholikas, nes alkoholis yra smagu. Neseniai nusipirkau barą Londone, Čelsyje.
– Kitas singlas „Cold“ yra dedikuotas jūsų žmonai. Kaip ji jį vertina?
– Turbūt turėtumėte klausti jos, bet pati daina yra apie keliavimą į labai ilgus muzikinius turus. Ten kalbama apie vandenyną, kuris mus skiria. Apie tai, kad be jos man tiesiog šalta.
– Tuomet paklausiu taip – ar nėra sunku išlaikyti šeimą, kai tiek daug laiko skiriate muzikiniams turams?
– Nors keliauju daug, bet mano žmona visada supratingai pataiso šią situaciją. Muzika yra didžiulė mano aistra. Man labai patinka kurti – tai suveda žmones būti kartu! Ir man labai pasisekė, kad aš tai galiu daryti.
Žinoma, gali pasirodyti, kad situacija vis dėlto yra komplikuota. Pavyzdžiui, dainoje „The Truth“ kalbama apie muzikantą, kuris keliauja po pasaulį, jo širdis neužimta, jis įsivelia į bėdas ir nuostabiai leidžia laiką. Ir visa tai sueina į vieną asmenį. Man pasisekė, kad aš esu tas asmuo.
„Champions“ yra dar viena daina, kuri rodo, kad viskas gali būti sudėtinga, bet, jeigu mes esame komanda, jei esame kartu, tai esame čempionai.
Be savo hito aš neturėčiau namo ir rezidencijos Ibizoje, turbūt vis dar gyvenčiau vidutiniškame butuke po chemine valykla.
– Tai vis dėlto verta leistis į muzikinius turus, nepaisant to, kad gali nukentėti šeima?
– Na, iš to įmanoma susimokėti sąskaitas.
– Jūsų naujasis albumas grįstas itin asmeniškais ir atvirais išgyvenimais. Ar esate jautrus žmogus?
– Esu muzikantas, bet drauge esu labai dėmesingas. Taip pat labai sąmoningas ir gerai jaučiu aplinką, tarsi policininkas ar karys. Kaip karys, aš išeinu į kovos lauką ir puikiai suprantu, kas mane supa, suprantu savo priešų intencijas, o tada tai perduodu savo vadams.
Kaip muzikantas, turbūt darau tą patį – stebiu savo aplinką ir viską perduodu savo klausytojams per dainas.
– O koks esate ne scenoje?
– Esu alkoholikas, nes alkoholis yra smagu. Neseniai nusipirkau barą Londone, Čelsyje. Jis vadinasi The Fox & Pheasant. Kai būsite Londone, būtinai užeikite!
– Būtinai! Kalbant apie jus labiausiai išgarsinusią dainą „You're Beautiful“ – daugumai atlikėjų pabosta vis iš naujo atlikti savo žinomiausius kūrinius. Ar jūs esate vienas iš tokių žmonių?
– Ne, bet man atsibosta šitas klausimas, nes visi jį užduoda. O daina neatsibosta, nes tai buvo mano didžiausias hitas. Be šios dainos aš nebūčiau organizavęs pasaulinių turų, būčiau dainavęs tik Londone.
Kai dainuoju šią dainą, žmonės dainuoja kartu. Taip pat be jos aš neturėčiau savo namo ir rezidencijos Ibizoje, turbūt vis dar gyvenčiau vidutiniškame butuke po chemine valykla.
– Apie jus internete sukurta daugybė memų bei juokelių, bet įdomu tai, jog jūs į juos atsakinėjate, ir ne bet kaip, o labai šmaikščiai.
– Tai labai maži skaičiai negatyvių reakcijų. Mano debiutinis albumas buvo vienas perkamiausių, aš važiavau į tiek turų, kur atvykdavo šimtai tūkstančių, milijonai žmonių. Man natūralu yra sutelkti dėmesį į tuos porą neigiamų komentarų, kuriuos galiu rasti internete. O kai juos randu, aš tiesiog juokiuosi – juokiuosi iš savęs.
Jameso Blunto komentarai tviteryje – galerijoje:
Juokinga, nes kam man išvis apie juos kalbėti? Būtų labai sudėtinga rimtai reaguoti į tokius komentarus. Aš dainuoju tūkstančiams žmonių, todėl tiesiog smagu susikoncentruoti į tuos porą piktų komentarų ir taip iš savęs pasijuokti.
– Birželį vėl lankysitės Lietuvoje. Ar norėtumėte ateityje čia grįžti ir dažniau?
– Labai norėčiau. Praeitą kartą čia nuostabiai praleidau laiką. Visada yra labai malonu čia lankytis. Jeigu mane pasikviesite, būtinai atvyksiu!
– Ką prisimenate iš praeito apsilankymo Lietuvoje?
– Atsimenu, kad tuo metu, kai čia lankiausi, Didžiojoje Britanijoje buvo rengiamasi garsiosioms vestuvėms (karališkosios vestuves – aut. past.), todėl čia atskridęs turėjau iškart išskristi tam, kad spėčiau į jas. Bet viskas pavyko. Vilnius buvo puikus, susirinkę klausytojai labai malonūs ir Lietuvoje puikiai praleidau laiką. Labai laukiu, kada galėsiu sugrįžti.
Jameso Blunto koncerto Vilniuje akimirkos – galerijoje:
