Ne vienas muzikos kritikas atkreipė dėmesį, kad romantiška, melodinga, bet dažnai ir melancholiška „Lola Marsh“ muzika pajėgi iššaukti itin stiprias emocijas. Tai susiję ir su tuo, kad jie vienas kitam buvo kur kas daugiau nei tiesiog kolegos.
Tarp Yael ir Gilo buvo užsimezgę romantiški santykiai
Nors juos suvedė muzika, per pusantrų metų tarp jų užsimezgė ir kur kas artimesnis intymus ryšys, kai grupės nariai vienas kitą įsimylėjo. Deja, šie santykiai ilgai netruko. „Gana greitai supratome, kad šiems santykiams nelemta tęstis, nesame gera pora ir paprasčiausiai kenkiame vienas kitam“, – viename iš interviu pasakojo Y.S.Cohen.
Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, dėl iširusių santykių jie nusprendė neardyti grupės, o išsiskyrė gana draugiškai. „Jei yra vienas dalykas, kuris mums sekasi kartu, tai yra muzika. Žinoma, tai dažnai nėra lengva, kartais norime užmušti vienas kitą. Nors taip dirbti gana sudėtinga, mūsų dainos yra mums kaip vaikai, o mes, kaip jų tėvai, juos be galo branginame“, – teigė G.Landau.
Yael balsas pasikeitė po operacijos
Muzikantai yra užsiminę, kad viena svarbiausių dainų jiems yra 2017-aisiais pasirodžiusi „Bluebird“. Vis dėlto, skirtingai nei mano daugelis, tai nėra daina apie jų santykius. Ji yra apie įvykį, kai Yael prarado balsą ir teko operuoti jos balso stygas. Po operacijos jos valsas pasikeitė ir atlikėja ilgai negalėjo su tuo susitaikyti.
„Tai buvo labai tamsus laikotarpis, nes svajojau dainuoti nuo vaikystės ir negalėjau patikėti tuo, kas įvyko. Vis dėlto, tai yra vienas tų dalykų, kurie ir apibrėžia tai, kas yra „Lola Marsh“: kažką turėti, prarasti, susitaikyti ir atrasti iš naujo“, – yra sakiusi Yael.
Y.S. Cohen net 10 metų dirbo padavėja
Nors šio darbo nebedirba jau keletą metų, šiuo laikotarpiu ji labai džiaugėsi, nes toks darbas suteikė jai daug laisvo laiko. Muzikantė niekad nemėgo didelių restoranų, tad darbui rinkosi mažas kavinukes, kurios neretai tiesiog būdavo tuščios. Tuo laiku ji galėjo klausytis muzikos ir rašytis mintis ant servetėlių. Be to, pasak Yael, kavinėse dažnai vyksta įdomūs pokalbiai, kurių dalis vėliau nugulė į dainų tekstus. Apie šį laiką parašytą ir pirmoji oficialiai išleista grupės daina „Waitress“.
Draugėn juos suvedė Dolly Parton daina „Jolene“
Pirmasis jų susitikimas buvo per Gilo gimtadienį. Pamatęs Yael, Gilas pasiėmė savo seną, daug mačiusią gitarą ir pradėjo groti, kol galiausiai Yael prie jo prisijungė. „Tuo metu dažniausiai grodavau vienas, bet kaip tik ieškojau vokalisto – reklamų niekur nedėjau, bet norėjau žmogaus, kurio balsas tiktų mano grojimo stiliui. Kai išgirdau ją dainuojant, iškart pajutau ryšį, kokio anksčiau nebuvau patyręs“, – sakė Gilas Landau.
„Kiekvienas muzikantas turi dainą, kurią renkasi, kai nori padaryti įspūdį. Mano atveju tai buvo Dolly Parton daina „Jolene“, tuo metu dažnai ją dainuodavau. Paklausiau, ar jis moka ją groti. Kai išgirdau, ką jis ėmė išdarinėti su gitara ir jos melodijomis, net praradau amą. Visada norėjau sutikti kažką, kas galėtų kurti būtent taip, kad tai tiktų mano balsui“, – sakė Yael S.Cohen.
Užstrigus kūrybiniam procesui jie žiūri kino filmus
„Lola Marsh“ muzika dažnai pavadinama kinematografiška, o kritikų teigimu daugelį dainų būtų galima naudoti kaip kino filmų garso takelį. Iš dalies to priežastis yra tai, kad Yael yra didelė Weso Anderseno ir Sergio Leone’s filmų gerbėja. Be to, jei kurti kurią nors dieną nesiseka ir grupė nebežino, kur judėti toliau, jie visada pasileidžia klasika tapusį S.Leone’s vesterną „Geras, Blogas ir Bjaurus“ Įsijausdami į filmo siužetą ir atmosferą, jie visada atranda naujų kūrybinių idėjų.