Rugpjūčio 22 d., ant Gedimino pilies kalno vyks Andriaus Mamontovo koncertas. Ta proga, renginio organizatoriai susitiko su profesoriumi A.Bumblausku pasišnekučiuoti apie praeityje čia galėjusius vykti koncertus, kalną, pilį ir jų istoriją. Komentarais apie LNM Gedimino pilies kalno atvėrimą renginiui pasidalino ir LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Kunigaikštis Gediminas nenustebtų
Istorikas A.Bumblauskas, paklaustas, ką, jo manymu, pasakytų kunigaikštis Gediminas sužinojęs, kad ant kalno vyksta koncertas, sapne kaukusio geležinio vilko pasirodymą prilygino pirmam pasirodymui ant šio kalno.
„Jei Gediminas išgirstų, kad čia dabar bus koncertas, gal per daug nenustebtų. Jis pats susapnavo, kad ant kažkurio kalno, gal net ir šito pačio, kaukė geležinis vilkas. Įsivaizduokim, kad vilkai ne šiaip kaukia, o gieda giesmes apie Vilniaus būsimą grožį.
Prašau, pirmas koncertas. O ką po to išdarinėjo jo vaidilos… Aš nenustebčiau, kad čia buvo koks nors mūsų kanklininkų krivių metalistų koncertas. O ką, Gediminas būtų turėjęs palaiminti”,– šmaikštavo prof. A.Bumblauskas.
Andrius Mamontovas – laisvės simbolis, kuriam dera koncertuoti tokioje vietoje
Anot A.Bumblausko, Gedimino pilies bokštas yra vienas svarbiausių lietuvių tapatybę sudarančių objektų.
„Visų pirma, turėkim galvoje, kad Gedimino kalnas ir bokštas, yra pirmam penketuke reiškinių, kurie apibrėžė lietuvių tapatybę. Klaipėdiškiams bus įdomu, kad pirmoje vietoje, kartais be konkurencijos, kaip sociologiniai tyrimai rodo, yra gintaras. Antroje vietoje yra trispalvė, o trečioje – Gedimino pilies bokštas“,– sakė profesorius A.Bumblauskas.
Profesorius prisiminė jaunystę ir faktą, kad A.Mamontovas jau yra grojęs ant vienos iš netoliese esančių kalvų, vietoje kur kadaise stovėjo Kreivoji pilis.
„Vos ne prieš keturiasdešimt metų, aštuoniasdešimt šeštų metų rudenį, Kalnų parke, vietoje kur buvo Kreivoji pilis, Artūras Pozniakovskis kūrė filmą „Kažkas atsitiko“. Tokių koncertų dar nebūdavo. Andrius Mamontovas ten atliko „Laužo šviesą“ ir ta „Laužo šviesa“ su tuo vaikinu, kuris skraidė po sceną su lietpalčiu, lygtai paukštis po minią – man, tai laisvės simbolis.
Andrius Mamontovas man visada simbolizuoja mūsų kartos siekį išeiti iš komunizmo, nueiti iki Baltijos kelio ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės. Jei Lietuvos nacionalinis muziejus priima, tai man patinka idėja“, – pasakojo A.Bumblauskas.
Koncertų čia nebuvo
Profesorius mano, kad tarp Gedimino laikų ir būsimo Andriaus Mamontovo pasirodymų, koncertai ant Gedimino pilies kalno nevyko.
„Visų pirma, kalnas pamažu dulėjo. Dvidešimtame amžiuje dėl jo kaunamasi. Vilnius eina iš rankų į rankas, tuo pačiu ir Gedimino bokštas eina iš rankų į rankas. Aš nenoriu tikėt, kad čia būta koncertų“,– svarstė profesorius A.Bumblauskas.
Prisiminęs įdomų faktą apie Lietuvoje kryžiaus žygiuose dalyvavusį Anglijos karalių Henriką IV, istorikas A.Bumblauskas, rado progą papokštauti.
„Vytautas žygyje supleškina Kreivąją pilį, suplęškina čia buvusį medinį Vilnių. Vilnius daugiau čia niekada neatsistato. Vilnius pradėjo statytis į kitą pusę. Su juo buvo grafas Bolingbrokas, būsimasis Anglijos karalius Henrikas IV. Galit įsivaizduoti, ką galėjo išdarinėti pilies gynėjai, kurių nepaėmė. Tai gal kaip tik, kokį nors baltišką roką vaidilos skėlė britų roko ateinančiam paklausytojui“, – pokštavo istorikas A.Bumblauskas.
A. Mamontovo koncertas padės susipažinti su Vilniumi
Profesorius A.Bumblauskas, paklaustas, ar tokie renginiai gali prisidėti prie istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, susidomėjimo Vilniaus ir Lietuvos šaknimis, neabejoja, kad koncertas padės suvokti faktą, kad Vilnius yra mūsų. Gediminas įkūrė Vilnių ir dėl to niekas nesiginčija.
„Nenustebčiau, kad yra vaikų ir jaunimo, kurie čia nėra buvę. Tai jei Mamontovo koncertas užtems jaunimą ant Gedimino kalno ir jie pamatys Vilnių į visas puses, tai jau tai bus privalumas. Tai bus susikabinimas su mūsų prakilnia Vilniaus istorija“, – sakė profesorius A.Bumblauskas.
LNM generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės komentarai apie kalno atvėrimą koncertams
Artėjant Andriaus Mamontovo koncertui and Gedimino pilies kalno, komentarais mielai sutiko pasidalinti ir LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Kodėl atveriate LNM Gedimino pilies kalną veikloms ir koncertams?
Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą. Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Pirma čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau XV a. pradžioje Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį.
Kai pilis neteko savo paskirties ir apgriuvo, Gedimino bokštas buvo naudojamas įvairiai – 1839 m. čia pradėjo veikti pirmasis telegrafas Vilniuje. 1919 m. sausio 1 d. – daugiau nei prieš šimtmetį ant Gedimino pilies bokšto viršuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., o 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Ši ypatinga vieta, Gedimino kalno aikštelė, atveriama naujoms veikloms koncertams – puikiai atskleidžia sparčiai besikeičiančią muziejaus sampratą šiuolaikiniame pasaulyje, kai paveldo saugojimą papildo aktyvaus ryšio su bendruomenėmis kūrimas. Siekiame paskatinti visuomenę labiau domėtis įvairiapuse muziejų veikla, dažniau juose lankytis.
Kokį vaidmenį Gedimino pilies kalnas atlieka šiandieniniame Vilniaus ir Lietuvos kontekste? Ir kokia yra jūsų vizija kalnui ateityje?
Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje prieš akis lyg ant delno atsiveria Vilniaus panorama, o virš Lietuvos nacionalinio muziejaus aukščiausiai įsikūrusio padalinio plazdanti Lietuvos vėliava primena, kad Gedimino bokštas – tai Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos simbolis. Norime, kad ši vieta mus visus vienytų, kviestų naujai patirti kultūrą ir istoriją.
Lietuvos nacionalinis muziejus ant Gedimino kalno pristatė naujovę savo lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiame praturtinti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiame pasinerti į įtraukiančią edukacinę ir interaktyvią istorinę kelionę.
Rugsėjo mėn. bendradarbiausime su SAYPE – menininku iš Prancūzijos, piešiančiu visame pasaulyje ant žolės. Jis savo paveikslus kuria daugelyje vietovių – tiek Ženevoje, tiek Niujorke. Šis projektas – Lietuvos sezono Prancūzijoje aidų mūsų šalyje programos dalis.
Kodėl pirmajam sugroti koncertą ant Gedimino pilies kalno leidote būtent Andriui Mamontovui?
Koncertai Gedimino kalno aikštelėje tikimės taps solidžių ir laiko patikrintų atlikėjų aukščiausia scena Vilniuje, ypač vasaros sezonu, kai lankytojai gali koncerto metu grožėtis ir Vilniaus panorama. Koncerto data pasirinkta neatsitiktinai – trisdešimt penktųjų Baltijos kelio datos minėjimo išvakarėse. Šis atlikėjas savo kūryba irgi prisidėjo prie tokio svarbaus Lietuvos virsmo – išlaisvėjimo. Džiaugiamės šia partneryste ir laukiame šviesaus bei iškilmingo koncerto šioje ypatingoje vietoje.
Koncerte ant kalno – paveldo apsaugos ir šou elementų dermė
Siekiant saugoti nacionalinį paveldą, koncerto metu bus imtasi tam tikrų saugumo priemonių. Viena jų – limituotas vietų skaičius. Renginio organizatorių teigimu, garso tarša ir jo poveikis aplinkai bus sumažinti iki minimumo.
Vietoj įprastai muzikos įgarsinimui naudojamų priemonių, koncerto dalyviai pasirodymo klausys per moderniausią bevielių ausinių tinklą, kuris prisidės prie unikalios audiovizualinės renginio patirties. Koncerto apšvietėjai žada išnaudoti pilies sienas ir nuo kalno viršūnės atsiveriančią begalinę erdvę išskirtiniam, A.Mamontovo muzikos vedamam, šviesų ir spalvų šokiui.
Andriaus Mamontovo turas po Lietuvą „Vienas. Vasara“
Turo „Vienas. Vasara“ koncertų kodą užmins skirtingos ir išskirtinai nuostabios Lietuvos lokacijos: Drevernos uostas ant Kuršių marių kranto, Kauno jachtklubas, istoriniai dvarai, na ir, žinoma, Gedimino pilies kalno viršūnė. Verta paminėti, kad pirmasis turo koncertas vyks Druskininkų pašonėje stūksančiame Leipalingio dvare liepos 6 dieną, tad į šį pasirodymą susirinkusi publika turės unikalią progą himną giedoti kartu su Andriumi.
Visos solinio Andriaus Mamontovo koncertinio turo „Vienas. Vasara“ datos ir lokacijos:
Liepos 6 d. – Leipalingio dvaras, Druskininkai;
Liepos 20 d. – Molėtų vasaros estrada;
Liepos 27 d. – Pakruojo dvaras, Pakruojo raj.;
Rugpjūčio 3 d. – Ilzenbergo dvaras, Rokiškio raj.;
Rugpjūčio 9 d. – Anykščių vyno gamyklos kiemas;
Rugpjūčio 10 d. – Drevernos uostas, Klaipėdos raj.;
Rugpjūčio 17 d. – Birštono vasaros estrada;
Rugpjūčio 22 d. – LNM Gedimino pilies kalnas, Vilnius.
Rugpjūčio 24 d. – Kauno jachtklubas
Daugiau informacijos ir bilietų ieškokite: mamontovas.lt.
