Vakarą lyriškomis dainomis pradėjo lietuvių atlikėja Jurga. Dėl ankstesnės traumos – dainininkei lūžusi koja ir ranka – Jurga visą pasirodymą sėdėjo, o iš scenos ją išnešė apsaugos darbuotojas.
Publika, nors ir ne sausakimšoje salėje, nekantriai laukė „A-ha“ pasirodymo pradžios. Išgirsti norvegų atvyko spalvinga publika – tiek jaunimas, tiek vidutinio amžiaus žmonės, šeimos. Tarp vakaro svečių buvo ir garsus dizaineris Juozas Statkevičius, prisipažinęs esąs grupės gerbėjas, Igoris Kofas, Martynas Starkus, Darius Užkuraitis, muzikos vadybininkas Martynas Tyla, televizijos laidų vedėjas Arnas Klivečka su žmona ir kiti.
„A-ha“ į sceną užlipo aidint audringiems publikos plojimams ir klyksmams. Po trumpos styginių instrumentinės įžangos grupė koncertą pradėjo kūriniu „The Sun Always Shines on TV“. Klausytojai kaipmat atgijo ir plojo bei dainavo drauge.
Po keleto naujesnių kūrinių trijulė – vokalistas Mortenas Harketas, gitaristas bei klavišininkas Magne Furuholmenas ir gitaristas Paulas Waaktaaras-Savoy – dar kartą tarė „labas vakaras“. Šįsyk M.Furuholmenas parodė ir savo lietuvių žinias, sveikindamasis lietuviškai. Atlikėjas linkėjo visiems gražaus vakaro ir priminė apie grupės 25-metį.
Vieną po kitos atlikdami naujesnes dainas ir senuosius hitus „A-ha“ pelnė publikos simpatijas. Susirinkusieji negailėjo plojimų, nors drauge siūbuoti ar iškelti rankas panoro ne visi. Dauguma klausytojų patogiai mėgavosi muzika įsitaisę ant kėdžių.
Pirmasis kūrinys, kurį su norvegais užtraukė lietuviai, – „Hunting High & Low“. Praktiškai kiekvienas prisiminė ir „Crying In The Rain“, „Forever Not Yours“ bei kitų hitų žodžius.
Nors „A-ha“ vyrai trankių šokių ant scenos nesurengė, paįvairino pasirodymą mušdami būgnus, o ypač vaizdingai atrodė didžiulis muzikantų atsivežtas ekranas, per kurį buvo rodomos ištraukos iš senųjų filmų, gamtos, kosmoso ir kitos margaspalvės projekcijos.
Pagaliau prabilęs vokalistas M.Harketas dėkojo kiekvienam atėjusiam už tai, kad 25 metus buvo su „A-ha“ ir tiek pat laiko leido grupei būti širdyje.
Praktiškai visą koncertą netilo entuziastiškiausiai nusiteikusių gerbėjų plojimai. Tiesa, sveikinimų su gimtadieniu M.Furuholmenui, kuriam lapkričio 1-ąją suėjo 48-eri, nepasigirdo, nors apie tai netrūko diskusijų internete. Nesimatė ir įprastai gerbėjų gausiai atsinešamų plakatų. Tiesa, senąsias grupės nuotraukas buvo galima pamatyti didžiuosiuose ekranuose, kurie parodė trumpą „A-ha“ albumų viršelių ir nuotraukų retrospektyvą.
Beveik dvi valandas trukusio pasirodymo pabaigoje muzikantai atsisveikino ir palipo nuo scenos. Tuomet minia parodė savo plaučių ir rankų jėgą. Niekas nenorėjo paleisti „A-ha“ be legendinio kūrinio „Take On Me“. Klyksmais, šauksmais ir gausiais plojimais prašomi muzikantai grįžo ir šėlstančiai publikai padovanojo hitų hitą.
Gaila, koncertui pasibaigus svajinga nuotaika salėje neužsiliko, užgesus ir vėl įsijungus šviesoms visi nuskubėjo į rūbinę su lietuviams būdingu atkaklumu. Akivaizdu, kad darbo dienos vakarą vykstantiems renginiams retai gresia pratęsimas.
Po koncerto Vilniuje „A-ha“ trauks į Kijevą, vėliau į Minską, Maskvą, Sankt Peterburgą, Didžiosios Britanijos miestus ir galiausiai baigs koncertų turą gimtojoje Norvegijoje, Osle. Beje, čia koncertų skaičius buvo padidintas iki keturių dėl neeilinio susidomėjimo ir graibstomų bilietų.
