„Dedikuoju savo kūrybą mūsų tautos šaknims“
Pastaruosius metus dainininkė Agnė Sabulytė savo kūrybą vysto lietuvių liaudies, laisvės kovų, kitų tautų liaudies dainų kontekste. Šį pavasarį įrašyta nauja lietuvių liaudies dainos „Jorja“ versija, pasak menininkės, palydėjo ją tolimesniems lietuvių muzikos ir šokio ritmų sintezės ieškojimams. Vasarą pasirodęs lietuvių liaudies ir elektroninės muzikos kūrinys „Saulala sadina lylia“ pelnė daugybę klausytojų simpatijų, vėliau sekė originali atlikėjos daina „Mėnulio šviesoje – LADUTO“, taip pat gausi lietuvių liaudies dainai būdingais elementais. „Dedikuoju savo kūrybą mūsų tautos šaknims. Jos – mūsų stiprybė augti, žydėti“, – sako Agnė Sabulytė.
Atlikėja pripažįsta, jog jaučia prasmę ir malonumą atrasdama ją pačią jaudinančias senas lietuvių liaudies dainas ir ieškodama naujo jų skambesio. „Jei tas skambesys pasiekia klausytoją, įvyksta nuostabus kultūrinis dialogas, kuris lyg mainai, – vienai pusei suteikia naujų žinių ar patirčių, kitai – įkvėpimo toliau keliauti intuityviu kūrybiniu keliu“, – kalba Agnė Sabulytė.
Muzikos kalba galime susikalbėti
Naujomis lietuvių liaudies dainų interpretacijomis menininkė siekia populiarinti tradicinę kultūrą, skatinti domėjimąsi senomis lietuvių dainomis, puoselėti istorijos atminimą, per muziką, inicijuoti kultūrinį skirtingų šalių bendradarbiavimą. Dainos „Dolijuta“ įraše skamba senovinis ragas, kurį pučia vaidila Virgilijus Avižonis.
„Tikiu, kad muzikos kalba dar galime susikalbėti, kad ji gali mus jungti, įkvėpti, vienyti, gydyti“, – kalba Agnė Sabulytė.
„Dolijuta“ – nauja jėga
„Jaučiu, kad jau įsisukome į tą kūrybinį sūkurį, kuris įkvepia tiek mane kaip kūrėją, tiek Agnę, kaip idėjos autorę, atlikėją, tiek klausytoją. Kiekvieną kartą vis labiau ir labiau artėjame prie to, kas yra mūsų abiejų vizijose. Ryškus Agnės žinojimas, kur ji eina, kūrybinis procesas ir rezultatas mane kiekvieną kartą įkvepia vėl ir vėl eiti į studiją, toliau stebinti tiek save, tiek klausytoją. Tikiu, kad „Dolijuta“ įsilies į šių metų populiarius grojaraščius, primindama ne tik mūsų ypatingą tautos muzikinį paveldą, bet užkraudama mus visus nauja jėga tikėti, kad muzika yra didelė galia, kuria galime apdainuoti istoriją, galime apjungti kartas, galime puoselėti tautos atminimą, galime ginti laisvę“, – dalinosi mintimis „Dolijuta“ dainos muzikos prodiuseris Pavelas Rodevičius.