Pusantros valandos trukmės koncerte be dainų iš „Povandeninių kronikų“ bus atlikti duetai iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“, rašoma išplatintame pranešime.
Kaip manote, kaip pakeis Jūsų muzikos skambėjimą atlikimas su kameriniu orkestru?
Aistė Smilgevičiūtė: Dainos iš „Povandeninių kronikų“ dėkingos praturtinimui, tad, manau, kamerinis orkestras dar labiau pagilins subtilias dainų vietas, o ekspresyviosioms suteiks jėgos.
Rokas Radzevičius: Manau, kad pačios skambėjimo esmės nepakeis, tačiau priduos daugiau spalvų, sodrumo, gyvybės.
Papasakokite trumpai, kaip ruošiatės koncertui su kameriniu orkestru. Smalsu sužinoti, ko iš muzikantų reikalauja toks koncertas?
Aistė: Kalbant apie „techninį pasiruošimą“ be abejo, pagrindinis dalykas yra aranžuočių paruošimas net daugiau nei 15-kai dainų, taip pat sudėtingiau surengti repeticijas, o tokio koncerto įgarsinimas – tai iššūkis ir garso režisieriui. Nepaisant viso to, muzikantų nuotaika ruošiantis pakylėta, nes tai neeilinis įvykis grupės biografijoje.
Rokas: Mūsų muzika yra ganėtinai akustinė ir nuolatiniame grupės sąstate vyrauja akustiniai instrumentai – fleita, akordeonas, violončelė, kurie organiškai susilies su kameriniu orkestru. Tačiau didžiausi iššūkiai laukia mūsų ritmo grupės, ypač būgnininko, kuris turės groti kitaip nei įprastame roko grupės koncerte. Jis turės išbandymą groti subtiliai, bet neprarasti reikiamos energijos, parodys savo meistriškumą paprastas medines lazdeles iškeisdamas į šepetėlius ir bambukines minkštesnio skambesio lazdeles.
Kas kuria aranžuotes?
Aistė: Aranžuotes kuria Andrius Kulikauskas, kuris, beje yra ir mano kraštietis. O tai, be abejo, padeda rasti dar daugiau supratimo ir bendrumo taškų.
Rokas: Andrius Kulikauskas yra tikrai neeilinė, talentinga ir charizmatiška asmenybė. Visą savo gyvenimą jis ištikimai ėjo savo kūrybiniu keliu, neformaliu keliu, nepataikaudamas nei pop muzikai, nei akademinei kultūrai. Taigi, jo principai panašūs į mūsų kūrybos principus, todėl manom kad jis geriausiai gali pajusti mūsų muziką ir praplėsti ją savo idėjomis.
Kiek žmonių bus scenoje koncerto metu? Papasakokite šiek tiek ir apie patį orkestrą, dirigentą.
Rokas: Scenoje turėtų pasirodyti apie 22 žmones. Kamerinį styginių orkestrą iš jaunų ir gyvybingų žmonių subūrė talentingas violončelininkas Tomas Ramančiūnas. Diriguos A.Kulikauskas.
Kokie žmonės rūpinsis kokybišku garsu koncerto metu ir apšvietimu?
Rokas: Esame viena iš nedaugelio lietuviškų gyvai grojančių grupių, kurios komandoje yra garso režisierius ir šviesų dailininkas. Nuo „Povandeninių kronikų“ koncertų pradžios mūsų skambesiu rūpinasi garso ekspertas Valdas Karpuška, šviesomis atmosferą kuria Marius Selevičius ir jo pagalbininkų komanda.
Jūs nustebinote Lietuvos klausytojus savo naujausiu albumu „Povandeninės kronikos“ – jį gyrė kritikai, pamėgo klausytojai. Dabar Jūs pristatote tokį netikėtą atlikimą. Kokie Jūsų kūrybiniai ateities planai?
Rokas: Nors po šių baigiamųjų pasirodymų koncertinės veiklos sustabdyti neketiname, tačiau norisi grįžti prie kūrybos – jau atsirado naujų dainų, mintis kaupsime ir toliau, ir tai turėtų sugulti į naują grupės „Skylė“ albumą. Tačiau atsirado besidominčių ir senesne SKYLĖS kūryba, o didžioji dauguma albumų buvo išleisti „kasetėse“. Taigi planuojame perleisti ankstesnius darbus.
Asmeninių kūrybinių planų irgi nestinga – kad tik užtektų laiko ir sveikatos juos realizuoti. Paskutinių štrichų laukia roko opera „Žuviaganys“, įpusėta roko komedija „Amazonės“. Taip pat bedradarbiaujant su Genocido ir rezistencijos centru planuojame įrašyti ir išleisti Lietuvos partizanų dainų kompaktą.
Aistę ir Roką kalbino Lina Gruslytė
