„Užpuolė tokia nuotaika, kad norėjosi smegenims duoti atokvėpio. Sėdau ir parašiau dainą „Sala“, apie balto smėlio lopinėlį prie mėlynos jūros, kur nėra nė gyvos dvasios. Benas Ivanovas sukūrė muziką. Tie, kas jau girdėjo šią dainą, sako, kad ji užburia savo nuoširdumu. Ir radijo topuose „Sala“ iškart šoktelėjo į viršų“, – kalba Aleksandras, šiuo metu visa širdimi atsidavęs savo jubiliejinio turo „Rondo gyvai“ organizaciniams darbams. Ir nors didysis turas prasidės dar tik po pusės metų, jau dabar reikalų – tiek, kad atostogos lieka tik svajonėse.
„Negaliu išmesti iš galvos tokios senos savo svajonės: bent dvi savaites praleisti be telefono, kompiuterio, interneto, negyvenamoje saloje. Kad galėtum pats kokį nors augalą nusiskynęs suvalgyti, žuvį pasigauti – ant laužo išsikepti. Jokių supermarketų, jokio personalo, jokių kaimynų, – į fantazijas pasineria Fara. – Aš žinau, kad labai greitai pasiilgčiau kompanijos, pokalbių. Bet dabar atrodo, kad vieną kartą metuose ištrūkti į tokią salą būtų labai naudinga.“
Pastarąjį kartą, sausio mėnesį, jis su šeima ilsėjosi Izraelyje. „Man netinka tos atostogos, kai turi būti vienoje vietoje ir visą laiką valgyti. O Izraelyje praleistas laikas buvo tobulas: apvažiavome visas šventas vietas, daug ką aplankėme. Žinoma, visko pamatyti vienu kartu neįmanoma, todėl labai norėčiau ten dar sugrįžti“, – sako A.Ivanauskas.
O kol kas, kai atostogos – tik svajonėse, Fara keliauja dainomis. Naujausią „Rondo“ kūrinį jau suka radijo stotys. Tikėtina, kad šią vasarą „Sala“ ne vieną lydės automobilyje, judančiame atostogų link.
