„Iki šiol savųjų plaukų kuokštelio niekam neesu dovanojusi“, – Žmonės.lt patikino raudonplaukė garbanė. Ji sruogelę žirklėmis nurėžė pati.
Pirmą kartą kirpykloje A.Orlova apsilankė prieš maždaug septynerius metus. Tada ji nusprendė atsisveikinti su ilgais plaukais. Nors pakirpti garbanų galiukus ji patikėdavo mamai, ryžusis drastiškiems pokyčiams atlikėja nusprendė tik sėdėdama profesionalo kėdėje. Vėliau ji trumpai apsikirpusi buvo dar sykį.
A.Orlova sakė, jog tam, kad užaugtų pečius dengiantys plaukai, reikia apie trejų metų.
„Buvo laikas, kai nemėgau garbanotų savo plaukų ir jų rausvo atspalvio. Paauglystėje norėjosi atrodyti kaip visi. Na, o dabar man jie patinka“, – sakė A.Orlova.
Plaukus ji prižiūri paprastai – kartais palepina kokoso aliejumi. Kirpyklose A.Orlova nesilanko, nes pastebėjo, kad yra mažai specialistų, gebančių įvertinti, kaip, išdžiuvus garbanotiems plaukams, tuo metu iš tiesų atrodys šukuosena.
Dainininkės plaukai nėra nė sykio dažyti. Iki pilnametystės to jai daryti neleido mama, o vėliau noras taip pasigražinti praėjo.
„Jei kartą nusidažei plaukus, tai daryti teks visada. Dabar džiaugiuosi, jog madų išvengti pavyko ir sruogos yra natūralios“, – sakė A. Orlova.
Be Alinos dovanotos sruogos, „Akacijų alėjos“ muziejuje yra ir stiklinė, iš kurios gėrė grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, Vytauto Kernagio dainos „Rugpjūčio žemuogės“ rankraštis.
V.Stakėnas „Akacijų alėjos“ muziejui padovanojo net kelis eksponatus: paties atlikėjo rankomis siuvinėtą beisbolo kepuraitę ir panaudotų gitaros stygų rinkinį (1979–2009 m.).
Žvejoti laisvalaikiu itin mėgstantis Kostas Smorginas paliko 2003 m. iš Japonijos parsivežtą spiningą, o Vytautas Babravičius-Simas muziejui pernai įteikė savo lūpinę armonikėlę, ant kurios išrėžtas jo slapyvardis.
Taip pat muziejaus kolekciją jis papildė 1991–92 m. Vilniuje pagamintais, ribotu kelių šimtų egzempliorių tiražu išspausdintais trispalvės spalvų lipdukais su atlikėjo logotipu.
Kaip teigia festivalio organizatorius V.Stakėnas, muziejaus lobyne vietą suradę jubiliejiniai marškinėliai „25 let Mašine Vremeni” – vienas įdomiausių eksponatų.
„Prieš du dešimtmečius, 1994-ųjų birželio 25-ąją Maskvoje, Raudonojoje aikštėje buvo minimas grupės „Mašina Vremeni“ 25 metų veiklos jubiliejus. Šios sukakties proga minėtoje aikštėje buvo surengtas pirmasis rokenrolo koncertas, kuriam leidimas išduotas kone išvakarėse.
Koncertas užtruko net 9 valandas, o pasiklausyti 11 grupių susirinko apie 350 tūkst. žiūrovų. Būtent šia proga buvo pagaminti labai riboto tiražo marškinėliai, kuriuos mums įteikė grupės „Mašina Vremeni“ dainininkas Andrejus Makarevičius“, – ypatinga dovana džiaugėsi V.Stakėnas.
Dar du eksponatai muziejaus kolekciją jau pasiekė iš „Keistuolių teatro“. Tai 1990 metais išleista plokštelė „Kitas kartas“ ir 1999 metais, teatro jubiliejaus proga, pagamintas putojančio vyno butelis.
Savo indėlį prie muziejaus kūrimo paliko ir aktorius Andrius Kaniava. Jis perdavė kairės rankos pirštinę, kurią mūvėdamas jis vaidino Don Kichotą iš Lamančos spektaklyje „Liūdnojo vaizdo riteris“ 1997–98 metais.
Muziejui prieš metus padovanota Aido Giniočio skarelė – bandana.
Bardų festivalis „Akacijų alėja“ šįmet vyko penkioliktą kartą. Šiais metais jubiliejinėje scenoje buvo net trys Nacionalinės premijos laureatai, du muzikos apdovanojimų M.A.M.A. laureatai, trys teatrai. Žiūrovams sielą ir širdį atvėrė Vladas Bagdonas, Vaidas Baumila, „Dainos teatras“ pagal Vidą Bareikį, Juozas Erlickas, Virgis Stakėnas, Edgaras Lubys, Veronika Povilionienė ir kiti.
