„Festspiele Mecklenburg-Vorpommern“ festivalyje M.Levickis yra laimėjęs didįjį prizą. 2017 metais organizatoriai parodė išskirtinį dėmesį lietuviui ir paskyrė jį festivalio rezidentu.
Kadangi klasikinės muzikos pasaulyje koncertų grafikai pildomi keliems metams į priekį, M.Levickis tuomet buvo pakviestas reziduoti 2020-ųjų vasaros festivalyje. Deja, pasaulinė pandemija sujaukė planus – viskas buvo nukelta, ir tik dabar – 2023-iaisiais tai pagaliau įvyko.
„Visa ši istorija jau priminė ilgai planuotą žmogžudystę, – vaizdžiai kalba M.Levickis. – Bet džiaugiuosi, kad po 6-erių metų pagaliau galėjau realizuoti tai, apie ką visą laiką galvojau.“
Šeštadienio vakarą jis grojo pilnutėlėje Neubrandenburgo bažnyčioje, – bilietai į renginį buvo išparduoti dar kovą. Koncertas prasidėjo M.Levickio parašytu ir solo atliktu kūriniu „Festspielouverture“. Vėliau jis pasirodė su NDR radijo filharmonijos orkestru, kuriam dirigavo bulgarė Delyana Lazarova.
„Džiaugiuosi, kad būtent šiuo kūriniu atidarėme festivalį, gal žmonėms jis atvėrė platesnį suvokimą apie akordeoną. Toks ir buvo mano sumanymas, manau, viskas pavyko“, – sako Martynas.
Uvertiūros kūrybos procese jis rėmėsi kompozitoriumi George‘u Gershwinu.
„Tiesą sakant, tik daug vėliau – kai jau pradėjau analizuoti, ką sukūriau, pajutau, kad net pirmuose taktuose yra Gerschwino kodas, nors iš pradžių planavau vien lėtojoje kūrinio dalyje naudoti jo citatą, – pasakoja M.Levickis, šeštadienį su NDR radijo filharmonijos orkestru atlikęs ir garsųjį šio kompozitoriaus kūrinį „Rhapsody in Blue“. – Pats labai mėgstu Gershwino muziką. Be to, jo šeimos istorijoje minima Lietuva, Vilnius – ten susipažino kompozitoriaus tėvai. Šis faktas jo kūrybą paverčia dar artimesne.“
Lietuvos vardas skambėjo ir Vokietijos festivalio atidaryme. Jo vadovė Ursula Haselböck, kreipdamasi į publiką, lietuviškai ištarė „Sveiki atvykę“, juk tai – jų rezidento M.Levickio gimtoji kalba.
Akordeono žvaigždė iš Lietuvos šventės metu dalijo interviu Vokietijos žiniasklaidai, taip pat suraitė šimtus autografų savo gerbėjams: Martyno ir NDR radijo filharmonijos orkestro jie ilgai nenorėjo paleisti nuo scenos, plojo stovėdami.
Komplimentų orkestrui negaili ir Martynas, džiaugdamasis galimybe pagroti drauge.
„Nors iš pradžių jaučiau skeptišką kolektyvo nusiteikimą, neva – kaip gi dabar jis akordeonu atliks fortepijonui skirtą kūrinį. Tačiau užteko pirmo koncerto ir supratau, kad orkestras įsimylėjo akordeoną, be to, į savo klasikinį klubą priėmė mane, kaip atlikėją, o tai yra svarbu“, – sako Martynas.
Beje, nedaug trūko, kad ir šis koncertas neįvyktų. Orkestras stipriai vėlavo, kadangi keliavo traukiniu, o viename jų krypties traukinių kaip tik kilo gaisras, dėl kurio sutriko geležinkelių eismas.
„Jie atvyko likus vos valandai iki koncerto, tuomet surengėme greitą repeticiją. Klausytojai buvo įleisti į salę prieš pat pasirodymą. NDR televizija tiesiogiai transliavo ir įrašinėjo koncertą, buvome susitarę, kad nuosekliai įrašinės ir mūsų repeticiją, tačiau to jau nebegalėjome išpildyti. Be abejo, buvo streso ir nervų, bet tiesiog priimi situaciją, kokia ji yra, nes supranti, kad nuo tavęs nieko nepriklauso, – kalba M.Levickis. – Kita vertus, tai mano karjeroje nutinka nebe pirmą kartą. Postpandeminiu laikotarpiu skrydžiuose nuolat nutinka nesąmonių, o atsivertus istoriją keliais puslapiais atgal, galima prisiminti, kad Londono Royal Albert Hall – vienoje geidžiamiausių pasaulio salių, kurioje kaip tik turėjau groti, kilus elektros instaliacijos gaisro pavojui, žmonės buvo evakuoti, koncertas nukeltas, – jis įvyko po pusmečio. O po kelių metų koncertuojant Frankfurte su orkestru po atviru dangumi, vos visko nesugadino oro sąlygos: aš dar spėjau pagroti, bet iškart po to renginys buvo nutrauktas, nes artinosi didelė audra. Taigi, panašių patirčių jau esu turėjęs, bet šįkart, laimei, viskas baigėsi gerai.“
Apie tai jis turėjo progą papasakoti „Arte“ televizijai, šiuo metu kuriančiai Martyno dokumentinį portretą: „Festspiele Mecklenburg-Vorpommern“ atidarymo dieną jį sekiojo vokiečių filmavimo komanda.
„Dėl šio filmavimo iš pradžių buvo klijuojamas slaptas mikrofonas mano rūbuose, vėliau įgarsinimo idėja buvo pakeista, nutarus, kad tai neveiks, nes koncerto metu kelis kartus persirengsiu. Tada mano krūtinę ir liemenį apjuosė specialiomis juostomis, ant vienos – stotelė, ant kitos – mikrofonas. Dar taip niekada nesu ėjęs į sceną – lyg koks slaptasis agentas“, – juokiasi Martynas.
Linksmų emocijų jam suteikė ir festivalio komanda – tik atvykusį pasitiko su gimtadienio tortu. „33-iąjį gimtadienį švenčiau praėjusią savaitę, bet panašu, kad jis tęsis visą vasarą, nes pats festivalis yra didelė gimtadienio dovana“, – teigia M.Levickis, kurio laukia bemaž 30 vasaros koncertų vien šio festivalio rėmuose ir tai tęsis iki rugsėjo 14 dienos.
Užtat sekmadienį Martynas galėjo atsipūsti artimųjų rate: pirmą kartą jo koncerto Vokietijoje klausėsi keltu iš Klaipėdos atvykę giminaičiai: mama su seserimi, dėdė bei pusseserė. „Labai džiaugiuosi, kad šeima yra čia, neįprastas jausmas susitikti su mama užsienyje ir dar tokiame oficialiame renginyje. Ta proga laisvą laiką praleidome kartu pajūrio kurorte – Heiligendamme“, – pasakoja M.Levickis.