Dešimtmetį mininčiame festivalyje „Senamiesčio žiogas“ Ieva dalyvauja nuo pačių pirmų koncertų, liepos 21 d. įvyks vienas iš atsisveikinimų koncertų, kuriame koncertuos Ieva Narkutė.
Neseniai sukūrėte šeimą, laukiatės pirmagimio. Ar šie, vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių turės įtakos Jūsų kūrybai?
Sunku pasakyti, kokios įtakos kūrybiniam gyvenimui turės įvykiai, kurie dar neįvyko. Antra vertus, intuicija sako, kad kūryba įgis naują ir labai rimtą konkurentą. Iki šiol ji karaliavo, nes niekas neišgąsdindavo jos taip stipriai, kad priverstų pasitraukti (šypsosi).
Atrodo, kad jūs vengiate viešumo – vestuvės vyko beveik slaptai, renginių dalyvių nuotraukose jus irgi retai pamatysi. Ar tai sąmoningas sprendimas atskirti asmeninį ir viešą gyvenimą?
Nesislapstau tyčia. Tiesiog man neįdomu pozuoti prie fotosienelių, kalbėti apie vilkimus drabužius, o pasakoti apie asmeninį gyvenimą atrodo neskoninga ir nereikalinga. Viešumos man reikia tiek, kiek jos reikia mano muzikai.
Didelis džiaugsmas būti atpažįstamai dėl dainų, o ne dėl asmeninių santykių narpliojimo spaudoje. Mano koncertai pilni publikos, tad niekas neįrodys, kad tokia mano taktika neveiksminga.
Jūs dar pakankamai jauna, bet jau turite nemažai profesinių pasiekimų. Ar šiuo metu turite kokią nors profesinę svajonę?
Tų svajonių visada yra. Kai kurios ryškesnės, tuo tarpu kitos tyliai gyvena foniniu režimu laukdamos savo minutės. Dabar daugiausiai galvoju apie trečią studijinį albumą.
Jei kas leistų pažiūrėti į ateitį – kokią Ievą įsivaizduojate po gero dešimtmečio? Vis tokią pačią lyrišką, atvirą ir jausmingą?
Bruožai, kuriuos paminėjote, yra ne tik kūrybos, bet ir charakterio savybės. Nemanau, kad po trisdešimties charakteris gali kažkaip iš pagrindų keistis (šypsosi).
Festivalio „Senamiesčio žiogas“ scenoje pasirodote nuo pirmųjų koncertų. Ar per tiek laiko festivalis tapo artimas ir savas? Ar pasirodymas jame sukelia kokius nors išskirtinius jausmus?
Taip, festivalis tikrai tapo savų žmonių jaukiu susibūrimu. Kai šiemet sužinojau, jog atsisveikinate su
klausytojais, nuoširdžiai nuliūdau. Užsukti į Kauną vasaromis jau buvo tradicija.
Dešimt metų – pakankamai ilgas laiko tarpas. Festivalis tikrai išaugo ir pasikeitė. O ar stipriai per tiek laiko pasikeitė Ieva Narkutė?
Stipriai ir tik į gera (šypsosi).
Pasirodysite festivalio „Senamiesčio žiogas“ atsisveikinimo koncerte liepos 21 d. Ar tokiai liūdnai, bet tuo pačiu ir garbingai progai klausytojai gali tikėtis staigmenų? Kokią programą ruošiate?
Na, lazerių šou neruošiu ir orkestro neatsivešiu. Mano staigmenos, kaip visada, bus labiau kamerinės ir subalansuotos įsiklausančiam žmogui (šypsosi).
