Savita ir kerinti Andy Stotto muzikinė produkcija sulaukia didžiulio dėmesio: tiek spaudoje pasirodo gausybė publikacijų – pradedant žurnalu „Vogue“ ir baigiant dienraščiu „New York Times“, tiek festivaliuose jo pasirodymus aplanko didžiulė ir vis gausėjanti auditorija.
Techno muzikos garsenybė iš Mančesterio nuolat koncertuoja tokiuose pasauliniuose elektroninės muzikos forumuose, kaip festivaliai „SXSW“ ir „Pitchfork“ (JAV), „Unsound“ (Lenkija), „Mutek“ (Kanada). Atlikėjas rengia pasirodymus Niujorko Modernaus meno muziejuje MOMA ir kitur.
Andy Stotto karjera glaudžiai susijusi su garsiąja Mančesteryje (Anglija) įsikūrusia techno muzikos įrašų kompanija „Modern Love“, kurioje jis debiutavo 2005 m. Nuo to laiko Andy Stott išleido daugiau nei tuziną nedidelės apimties EP albumų ir penkis didelius albumus, o taip pat – keletą kompozicijų, pasivadinęs Andrea pseudonimu, kaip dalį „Millie & Andrea“ projekto, kuriame jis grojo su viena didžiausių pasaulio elektroninės muzikos žvaigždžių Miles’u Whittakeriu.
Andy Stotto stilius nuolat kinta: pradėjęs nuo populiaresnės elektroninės muzikos, jis ilgainiui pasuko vadinamojo „pavargusio hauzo“ kryptimi, po to – „grime“ elektroninės šokių muzikos link ir t. t.
Tačiau kad ir kaip keistųsi stilistinės kryptys, žymiojo prodiuserio kuriama ir atliekama muzika visuomet išsaugo tik jam būdingą unikalų skambesį, kurį galima apibūdinti kaip gilų, kompleksišką ir keistai kerintį.
2012 ir 2014 m. Andy išleido du plačiai elektroninės muzikos pasaulyje nuskambėjusius albumus – „Luxury Problems“ ir „Faith in Strangers“. Pirmasis iš jų Amerikoje leidžiamo internetinio muzikos žurnalo „Pitchfork“ buvo įtrauktas į geriausių dešimtmečio albumų 100-tuką, o albumas „Faith in Strangers“ įtakingojo britų internetinio leidinio „Resident advisor“ greta kitų nominacijų buvo įvardintas kaip geriausias 2014 metų albumas.
Paskutiniajame savo albume „Too Many Voices“, išleistame 2016 m., Andy Stott vėl pasuko nauja kryptimi ir panaudojo visą perdarytų „low-tech sintezatorių arsenalą. Gyvuose pasirodymuose pastaruosius keletą metų kūrybingasis prodiuseris taip pat nuolat keičia techninį arsenalą, vis labiau toldamas nuo iki tol beveik neišvengiamo laptopo ir artėdamas prie solidesnių techninės įrangos rinkinių.
Tai atspindi ir jo nuolat besikeičiantį stilistinį fokusą: Andy Stott nuo preciziškų ir sunkiasvorių, labiau klubinei aplinkai skirtų šokinių ritmų pereina prie rafinuotesnės, labiau atmosferiškos ir kompleksiškos muzikos tėkmės, tinkamos skambėti šiuolaikinio meno erdvėse ir festivaliuose.