Džiugu, jog šįkart Lietuvos publiką savo pasirodymu pagerbė ir vienas žymiausių pasaulio trimitininkų Chrisas Botti. Intriguojanti karjeros detalė ta, jog Botti 2004 metais pateko į žurnalo „People“ gražiausių vyrų dešimtuką, taigi galbūt damų širdis šis muzikantas pavergia ne tik savo atliekama muzika, bet ir vyrišku grožiu. Chrisui Botti pavyko įrodyti, jog geras koncertas susideda iš atlikėjo profesionalumo, paprastumo, nuoširdumo, tikėjimo tuo, ką darai, ekspresijos.
Vakaro nuotaiką kūrė Vytautas Rumšas jaunesnysis, pasveikinęs publiką žodžiais: „Labas vakaras, romantikai! Taigi ar čia daug yra romantikų?“. Botti trimito, pagaminto 1940 metais, muzikos garsai neišvengiamai siejasi su ramybės, vidinės harmonijos. Vėliau koncerto vedėjas įsimaišė tarp salėje sėdinčių žiūrovų ir tapo vienu iš vėjuoto šeštadienio vakaro romantikų.
Koncertą pradėjo jungtinė lietuvių muzikantų grupė „plius trio LT“: Virgilijus Jutas iš „Blues Makers“ – vokalas, akustinė gitara, Alekdandr Belkin iš „The Road Band“ – akustinė gitara, lūpinė armonikėlė, vokalas, Darius Kodikas („The Road Band“) – saksofonas. Muzikantų, kurių aprangoje vyravo juoda spalva, pasirodymas truko apie 45 minutes, tačiau bliuzo garsai padėjo įsijausti į vakaro nuotaiką. Lietuvių muzikantų desantas pasirodymą baigė ekspresyviu akustinių gitarų susilietimu, kuris bylojo sėkmingą jų pasirodymą. Muzikantai sceną Botti užleido juokaudami: „Sceną užleisim pagrindiniam. Apšildymo įrankius išsinešim“.
Humoro ir romantiškos nuotaikos junginys sukūrė ypatingą atmosferą scenoje. Chrisas Botti scenoje pasirodė su keliais muzikantais: būgnininku Billy Kilsonu, gitaristu Marcu Whitfieldu, pianistu Billy Childsu, bosistu Jamesu Genusu. Kartas nuo karto muzikantas pasitraukdavo į kairiąją scenos pusę ir su šypsena lūpose stebėdavo savo muzikantų improvizacijas. Muzikantų ir Chriso Botti bendravimu scenoje ir jų ekspresija nebuvo galima atsistebėti. Trimitininkas į žiūrovų sielas brovėsi ne tik muzikos garsais, bet ir istorijomis apie save. Iš Oregono kilęs muzikantas pasakojo apie savo pirmąjį susitikimą su Franku Sinatra, apie savo įkvėpėją Milesą Davisą, taip pat gana išsamiai pristatydavo savo žymiuosius kūrinius: „A Thousand Kisses Deep“, „Caruso“, „Cinema Paradiso“.
Savo dainą „My funny Valentine“ Chrisas Botti atliko nulipęs nuo scenos ir tarsi visą laiką grojo vienam pirmoje eilėje sėdinčiam dešimtmečiui berniukui, kurį nuolat kalbino koncerto metu.
Koncerto pabaigoje džiazo muzikantas, kuris buvo išlydimas gausiais plojimais atsistojus, kuklinosi: „Jūs esate per daug geri man. Labai jums ačiū. Ačiū, kad atsivedėte savo vaikus pasiklausyti gyvos muzikos“. Reikia tikėtis, kad klausytojus namo parlydėjo ne tik spalio lietus, bet ir užburiantys Botti trimito garsai.