„Kuo kietesniais save vaizduojam, tuo labiau sentimentalūs esame. Pats jautriausias grupės narys yra Rudokas. Pats mačiau, kaip įrašinėdamas dainą, jis slapčia žiūrėjo į savo Justinos nuotrauką“, – „Čilinam“ paslaptis išplepėjo Marius Jampolskis.
Stanislavas Stavickis-Stano prisipažino, kad daina „Per meilės marias“ jautriai užkabino ir jo sielos stygas. Jis prisiminė ir filmo vertą kūrinio atsiradimo istoriją. Dainos žodžių autorė – iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją emigravusi mergina. Jos sukurtą dainą Stano atrado šešto jausmo vedinas.
„Žmonės man dažnai siunčia savo kūrybą. Gaunu dainų šimtais. Nemeluosiu, net nespėju visų perklausyti. Patirtis rodo, kad dažnai tai būna tuščiai sugaištos valandos – dauguma atsiųstų dainų... na, švelniai tariant, ne tokio ir aukšto lygio...“ – atviravo Stano.
Jis pats negali paaiškinti, kas tiksliai pastūmėjo jį įsigilinti būtent į Monikos Pastorastytės-Giedraitės atsiųstą laišką su daina. Vieną gražią dieną jis, šalia visų kitų, įkrito į Stano pašto dėžutę. „Atsidariau kažkokio keisto postūmio pagautas. Gal sujaudino melancholija, kurios buvo kupinas laiškas? Nutariau neskubėti ir peržiūrėti dainą. Jau nuo pirmos minutės supratau, kad tai yra... aukso gabalas. Nepažįstamosios parašyti žodžiai palies žmonių širdis, kaip palietė ir manąją. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad dainos autorius pagaliau ne Zvonkus, o daug jautresnė asmenybė“, – sakė Stano.
„Čilinam“ – „Per meilės marias“:
„Esu kilusi iš nedidelio Tytuvėnų miestelio, tačiau jau 13 metų mindau šlapias ir purvinas Jungtinės Karalystės gatves. Visuomet ilgėjausi namų ir artimųjų, bet pastaruoju metu ilgesys tapo nebepakeliamu. Galbūt, mano išjausti dainų tekstai padės greičiau sugižti namo“, – rašė Monika.
Ji pasakojo, kad kūrinį parašė darbo metu. „Tiesiog užplūdo liūdna nuotaika, prisiminimai... Negalėjau neužrašyti to, ką jaučiu. Prisiminiau savo meilės istorijos pradžią. Iliuziją apie tobulus santykius, kurie išties yra toli nuo tobulumo... Suprantu, kad tyrų jausmų nepatirsi be skaudaus kritimo. Tačiau aš visada naiviai tikėjau ir tebetikiu tokia meile, kurią aprašiau dainoje“, – jautriai apie savo įkvėpimą pasakojo emigrantė.
Vienas talentingiausių Lietuvos pophitų kūrėjų Deivydas Zvonkus prisipažino, kad Monikos parašyta daina jį užkabino, vos tik jis išgirdo pradinę versiją. „Nėra dienos, kad jos nepaniūniuočiau. Mane, kilusį iš uostamiesčio, visada ypatingai jaudindavo poezija apie vandens telkinius. Vis dar nubraukiu ašarą, išgirdęs dainas apie Nemunėlį, ežerėlį, svajonių laivelį, baltą keterą ar koja mojančią žuvėdrą…“ – nuoširdžiai pradėjęs, vėliau ironijos griebėsi Zvonkus. Stano paaiškino, kad kuo labiau Zvonkus ironizuoja, tuo labiau jam kūrinys patinka.
O ką apie tai mano jautriausia grupės siela, besislepianti po atšiauriausiais sarkazmo šarvais? Ramūnas Rudokas pragmatiškai ir toliaregiškai žvelgia į ateitį, tarsi būtų grupės „Čilinam“ vadybininkas: „Jau antras autorinis kūrinys per mažiau nei mėnesį. „Čilinam“ tikrai atgimsta su nauja jėga. Tikėkimės, kad per metus išspausime bent po 1-2 dainas, o gal net visas tris ir pagaliau turėsime visą autorinį „Čilinam“ albumą. Pirmąjį per trylika karjeros metų“.
