Pats Dominykas šį projektą pavadino socialiniu-meniniu tyrimu, kuriame žadėjo išnarstyti klasikinę muziką ir panirti į orkestro muzikantų išgyvenimus.
Visiems, kuriems pasidarė smalsu sužinoti, ką aktoriui pavyko išsiaiškinti, antradienio vakarą buvo pakviesti į Vaidilos teatrą. Čia savaip perkūrę Wolfgango Amadeus Mozarto Simfoniją Nr.29, Dominykas ir Martynas pristatė projektą „Muzikanto (iš)gyvenimo simfonija“.
Šio reginio koncertu nepavadinsi – tai spektaklis, pamoka ir miuziklas viename. Dominykas pristatęs styginių ansamblį, papasakojęs, iš ko gaminamas smuikas, jo smičius, kuo jis skiriasi nuo alto, violončelė nuo kontraboso, o allegro nuo andante, apie muzikos pasaulį jis ėmė kalbėti per asmeninę prizmę – išsamiai pasakodamas išgirstas kitų muzikantų profesines istorijas.
Nenuostabu – Dominykui dėl aktorinių ar dainavimo sugebėjimų būtų sunku ką prikišti. Vienus pasakojimus jis išdainuodavo kaip kokiame miuzikle, pritariant gyvai styginių ir pučiamųjų muzikai, kitus – nupasakodamas, išjausdamas kaip teatro scenoje. Kitus kartus jis staiga tapdavo dėstytoju ir smuikininkams aiškindavo muzikines tiesas, taip primindamas tikrą pamoką muzikos mokykloje.
Dėmesį Dominykas prikaustė visas dvi valandas – jo projektui suteikta dar nematyta ir negirdėta forma čia sudomino ir prajuokino ir tuos, kurie tiek daug klasikiniu muzikos pasauliu nėra domėjęsi, ir tuos, kurie kai kurias aktoriaus nupasakotas akimirkas yra pergyvenę patys kokioje repeticijoje.
Išnarstęs muzikantų kasdienybę, pabaigęs savo išsamiąją analizę, D.Vaitiekūnas sceną užleido meno vadovui Martynui Levickiui. Tiesa, į rankas jis šįkart ėmė ne akordeoną, o dirigento batutą ir pademonstravo tai, apie ką visą laiką kalbėjo Dominykas – su styginių ansambliu sugrojo visą Wolfgango Amadeus Mozarto Simfoniją Nr.29.