Liepos 11 d. prasidėsiantis festivalis Valdovų rūmų Didžiojo kiemo erdvių ribas dar labiau išplės premjerine, specialiai „Midsummer Vilnius“ sukurta melomanų ir muzikos kritikų pripažinto atlikėjo Igno Pociūno „Daddy Was A Milkman“ programa, kuriai galingą postūmį ir kitokį skambesnį suteiks Modesto Pitrėno diriguojamas orkestras.
Tai, už ką publika mėgsta „Daddy Was A Milkman“, atsivers naujame, įvairesniame muzikiniame amplua. Jausmų, prisiminimų, išgyvenimų trilogija liesis žinomais hitais ir pačiais naujausiais atlikėjo kūriniais. Kokybę ir inovatyvius sprendimus aranžuotėse bus galima patirti per vieno perspektyviausių bei talentingiausių jaunosios kartos Lietuvos kompozitorių, aranžuočių kūrėjų bei džiazo scenos trombonininko Jievaro Jasinskio kūrybą.
J.Jasinskis aranžuoja daugiau, nei dešimtmetį: įvairiems orkestrams, grupėms ir atlikėjams (tarp jų – A.Mamontovui, L.Adomaičiui, Ievai Narkutei, grupėms Lilas ir Innomine, G&G Sindikatas, Reinless, Ten Walls, Kipro Mašanausko miuziklus, M.Vitulskio „Muzika Lietuvai“) aranžavo daugiau kaip 1500 kūrinių.
Apie artėjantį festivalio atidarymo vakarą kalba „Daddy Was A Milkman“ Ignas Pociūnas:
– Festivalyje – premjerinė tavo programa. Kuo muzikantui svarbūs nauji kūrybos įvalkalai?
– Jie skatina vaizduotę, įvairiapusiškumą ir yra dar vienas būdas pajusti kūrybos džiaugsmą. Tuo pat metu tai galimybė išgirsti kūrinius naujomis spalvomis, atrasti juos iš naujo. Juk viena ir ta pati daina gali skambėti begale skirtingų būdų – priklausomai nuo pasirinktos stilistikos, aranžuotės, instrumentų ar tiesiog atlikimo manieros, ji gali patikti arba ne.
Ieškoti kitų kūrinio veidų yra nepaprastai įdomu, todėl dar labiau džiaugiuosi turėdamas progą pirmąkart pasirodyti su orkestru. Esu tikras, kad mūsų muzikai tai suteiks dar daugiau gylio ir jėgos.
– Du mėnesiai ir dvi savaitės iki festivalio, ką kūrėjas jaučia laike iki savo koncerto?
– Jaučia, kad laikas ruoštis, o jei rimtai – džiaugsmą, augantį jaudulį ir nekantrumą, ypač kai planuojami nauji, anksčiau nebandyti išpildyti koncerto elementai. Mums didelė garbė surengti festivalio atidarymo koncertą, todėl neabejotinai jaučiu ir atsakomybę.
Su kūrybiniais etapais viskas sustyguota – dainos programai atrinktos, šiuo metu kuriamos aranžuotės, dirbama ties sceniniais sprendimais. Jaučiuosi gana ramus, nes kiekvienas turime savo užduotis ir judame link sekančio etapo – gyvų repeticijų. Kai viskas juda sklandžiai, tai ir emocinių etapų mažiau.
Žinau, kad emocijos užsikurs jau pirmos repeticijos metu, kai savo muziką išgirsime taip, kaip dar niekada neteko girdėti. Nuostabus jausmas, jo laukiu ne mažiau nei paties koncerto. Kuo arčiau pasirodymas, tuo aiškiau jį matau. „Midsummer Vilnius“ festivalyje esu ne kartą buvęs kaip klausytojas ir šiek tiek pažįstu erdves, todėl vaizduotė lengvai leidžia mintimis nukeliauti tuos kelis mėnesius į priekį.
– Ignai, ar įmanoma, realu suplanuoti pakilias emocijas?
– Žinoma. Maža to, jas būtina planuoti. Susikurti malonias patirtis yra daug paprasčiau, nei jų tiesiog sulaukti. Juk kiekvienas žinome kas mus pradžiugina, kas veikia pakiliai ir esame tai patikrinę begales kartų. Nereikia nieko išradinėti, receptus turime, tereikia jais naudotis.
Vieniems tai kelionės, kitiems muzika ar teatras, tretiems – kažkas azartiško, susiję su sportu, adrenalinu. O juk pakili emocija gali būti ir kažkas visai paprasto – pokalbis su senai matytu geru draugu, artimųjų apkabinimas. Kartais nuo prastos nuotaikos iki šypsenos yra labai netoli.
– Koks momentas tavo programoje tau pačiam laukiamiausias?
– Man kiekviename koncerte būna momentas (kartais po pirmos dainos, kartais – po 5) , kai atslūgsta pirminis jaudulys ir imu mėgautis viskuo, kas vyksta aplink. Tada jau aiškiai matau veidus, šypsenas, užmerktas akis ir jaučiu lengvumą, vienybę su klausytojais. Man tai vienas daugiausiai džiaugsmo gyvenime teikiančių pojūčių.
Beje, tai nutinka kiekviename koncerte, todėl išeitų, kad šią emociją savotiškai jį irgi galima suplanuoti.
– Kokia muzika užpildo tavo paties dienas?
– Labai mėgstu australą „RYX", prieš keletą metų specialiai jų pasiklausyti keliavome į „Royal Albert Hall‘ Londone, buvo fantastiška. Mėgstu „Fink", kai jie groja „Lofte“, visuomet stengiuosi pamatyti juos gyvai. O šiaip, mano grojaraštyje muzika gana įvairi, čia galim rasti tiek „Earth Wind & Fire" ar LTJ Bukem, tiek Gregory Porter'io įrašus. O, kaip galiu nepridurti „Dire Straits" ir „Fleetwood Mac".
– Kokia bus Igno vasara?
Igno vasara – „Tinginio vasara". Ji veikli, bet neperkrauta. Turiu pripažinti, kad vasarą kažkiek pametu ritmą, subyra struktūra dienose, nes vaikams atostogos, nėra mokyklos ir būrelių. Antra vertus, daugiau koncertuojame, keliaujame su grupe, o tai yra velniškai smagu.
„Daddy Was A Milkman“ kuriama muzika yra neabejotinai ryški žymė Lietuvos atlikėjų kūryboje, sulaukusi sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Atlikėjo dainos dažnai transliuojamos užsienio radijo stotyse, „M.A.M.A.‘18“ komisija jį išrinko „Metų atlikėju“.
Savo programose Igną Pociūną nori matyti daugelis didžiųjų mūsų regiono festivalių organizatorių. Jau kelis kartus „Daddy Was A Milkman“ grojo didžiausiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus“. Prieš ketverius metus jis išleido dvigubą studijinį albumą „Intimate Us“. 2021-ųjų pabaigoje „Daddy Was A Milkman“ išleido pirmąjį lietuviškų dainų albumą „Kai ruduo mokė mane", kurio dainos skambės ir festivalio atidarymo koncerte.
Festivalis miesto širdyje „Midsummer Vilnius‘22“ skirtas susigrąžinti į patirtis tai, ko taip stigo metų cikle. Šventiškumą judesiuose, rūpesčių apnašas apvalančią muziką, netikėtus vaizdo sprendimus, garso ritmų sukeliamas bangas kūnuose ir neuronuose, visą pakylėto gyvenimo jausmų paletę.
Tam, kad festivalis paliestų kiekvieną scenos meno po atviru vasaros dangumi besiilgintį žiūrovą, sukviesti Ukrainos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Amerikos atlikėjai, kurie skleisis įvairiausiuose amplua.
