Dainą parašyti įkvėpė gamtos grožis.
„Vykau į Libaną norėdama padėti ten esantiems žmonėms po įvykusio sprogimo Beirute. Miestas nuniokiotas, žmonės liko be namų, negana to, jų gyvenimus žlugdo ir liūdna šalies politinė padėtis. Tačiau gamtos grožis ir įvairumas ten neapsakomi žodžiais. Jūra, saulė ir kalnai suteikia kiekvienai dienai vilties, pozityvumo ir tikėjimą prisikėlimu. Būtent tai, ką pamačiau, įkvėpė ten nufilmuoti vaizdo klipą dainai „Gamta“. Nesustabdė net žinojimas, jog mūsų laukia didžiuliai iššūkiai“, – pasakoja R.Noreika.
Kūriniui gimti prireikė ne vienerių metų. Kartu kurti pradėjusius kolegas išskyrė karjeros iššūkiai – jų tiek R.Noreika, tiek M.Viduto išvyko ieškoti svetur.
„Viskam būna savas laikas. Tuo įsitikinome savo kailiu. Atėjo laikas nupūsti dulkes nuo to, ką buvome pradėję kurti, planuoti. Nors abu gyvenome skirtingose šalyse, tai mums nesutrukdė vėl atgaivinti ryšius ir imtis kūrybos. Įvykusią pauzę laikome savotišku ženklu, kad tuomet dar nebuvome tame pačiame kelyje, nežiūrėjome viena kryptimi. Praėjus keleriems metams susitikome ten, kur sustojome ir, pasiraitoję rankoves, dar labiau patobulėję, ėmėmės darbų. Pagaliau galime pristatyti kūrinį, kuriam gimti prireikė daugybės valandų bei užsispyrimo“, – sako didžiulę patirtį įrašų studijose sukaupęs kompozitorius, muzikantas, garso režisierius M.Viduto.
Tačiau ne tik paties kūrinio atsiradimui prireikė didžiulių pastangų – iššūkiai kilo ir sugalvojus Libane dainai nufilmuoti vaizdo klipą.
„Daugiausiai problemų kėlė noras patekti į tam tikras lokacijas. Libano gamta įspūdinga, tačiau pretenzinga. Gali būti, jog vieta, kuri vakar atrodė tobula filmavimams, kitą dieną jau bus tam nebetinkama dėl potvynio ar kitų gamtos išdaigų. Buvo, kad kolegoms teko ne tik visą filmavimo įrangą, bet ir mane nešti per olas, nes praeiti keliukais nebuvo įmanoma, buvo, kad kildami į kalnus visureigiais vos neapsivertėme. Žinoma, galėjome nesikankinti ir ieškoti paprastesnių sprendimų, tačiau jei gyvenime rinksimės tik lengviausius kelius – apie ką senatvėje pasakosime vaikams ar anūkams?
Be to, žmonės Libane labai draugiški, paslaugūs, jie bet kuriuo paros metu sutiks suorganizuoti, kad, pavyzdžiui, kažkas atsivežtų specialias alpinizmui skirtas priemones ir nukeltų komandos narius nuo olos“, – prisimena R.Noreika.
Ji pasakoja nuo pat mažų dienų žinojusi, jog gimė dainuoti. Būdama ketverių, Roberta jau stovėjo scenoje, o dabar turi sukaupusi tiek dainų, kad lieka tik jomis dalintis su klausytojais. Čia jai į pagalbą atėjo M.Viduto. Sujungę jėgas, jiedu planuoja į mūsų šalies sceną įpūsti naujų vėjų.
„Tokioje gausybėje dabartinės muzikinės pasiūlos norime išsiskirti savo darbų kokybe. Pagyvenę ir padirbėję užsienyje, kartelę sau keliame išties aukštai. Tiek dainų gimimui skirtas laikas, tiek drąsiai priimami iššūkiai, rodo, jog neketiname taip paprastai nuleisti rankų, ateiname jau žinodami, ką norime daryti ir ką siekiame parodyti klausytojams. Turime išties didžiulių planų, taip pat labai laukiame to meto, kai baigsis karantino ribojimai ir savo kūrybą galėsime pristatyti koncertuose gyvai publikai“, – ateities sumanymus dėsto M.Viduto.
