Minėta daina, kuri iki ašarų jaudino visą „Siemens“ areną Vilniuje, skambės ir paskutiniame turo koncerte Šiauliuose. Džordana beveik nedainuoja kitų atlikėjų kūrinių, tačiau šią dainą mėgsta.
Ir, tenka pripažinti, nors „Foje“ ir Džordanos keliai anksčiau atrodė vedantys prie visiškai skirtingų upių, dabar dviejų scenos monstrų – Dž.Butkutės ir Andriaus Mamontovo susitikimas karalienės koncerto lazerių piešiniuose buvo labai jaukus. Po koncerto jiedu irgi kurį laiką praleido kartu, šiltai ir draugiškai šnekučiuodamiesi.
Lietuvos šou verslo atstovai Džordaną pripažįsta kaip savą. Jinai – jų sena draugė, mieloji, su kuria gera tiesiog pastovėti apsikabinus. Kaip tik tokią akimirką po koncerto Vilniuje išgyveno Agnė Jagelavičiūtė, užsukusi pasilabinti su vakaro karaliene užkulisiuose.
Jos – tos dvi auksinės „Akvariumo“ žuvys, viena kitą puikiai suprantančios iš pusės žodžio, tiesiog apsikabino ir tylėdamos stovėjo. Viena – po ką tik patirto triumfo scenoje, kita – išgyvenusi iki ašarų gražias akimirkas VIP ložėje.
Agnė, kaip ir dešimt kitų šių dienų socialinių tinklų garsenybių, į koncertą buvo pakviesta ypatingai: kartu su bilietais gavo žėrinčių kristalų žalio aksomo dėžėje. Žvaigždės koncertinio plakato nuotrauką pakartoję originalūs kvietimai buvo siunčiami kartu su Dž.Butkutės laišku, kuriame ji prisipažino šiek tiek bijanti Vilniaus, kuris visada nenuspėjamas. Tačiau tiesa ta, kad sostinė Džordaną dabar jau tikrai nuoširdžiai myli.
Ko gero, tas etapas, kai Dž.Butkutės pasirodymai buvo siejami su saloniniais anekdotais, yra toli praeityje. Ir jeigu kam nors šautų Youtube paieškoti jos ankstesnių koncertinių įrašų ir interviu, tai kiltų jausmas, kad Džordana – ta karalienė, kurią scenoje matome šiandien, ir anoji – kokia buvo dar prieš septynerius metus, yra kaip sukeistos seserys iš „Tobulos kopijos“. Viena – sėkminga, graži, stipri. Kita – ilgai gyvenusi pavojingą, maištingą, neretai grubų, bet tiek pat spalvingą gyvenimą. Jos tokios skirtingos!
Širdyje Džordana, žinoma, vis dar yra tokia pat laisva, drąsi, nuo nieko nenorinti priklausyti, kuriai naktį patinka klausytis metalo ir važinėtis senu zaporožiečiu.
Šie žodžiai iš jos dar 1994-aisiais gimusios ir amžinu hitu tapusios dainos „Man patinka“ yra neatsitiktiniai: kartą Džordana tikrai iš draugo muzikanto buvo pasiskolinusi juokingą zaporožietį, o kad jai patinka sunkioji muzika, neleido suabejoti ankstesniojo turo „Nesudeginta ant laužo“ ugnis ir griausmas.
Dabartinio Džordanos turo koncertai yra kupini aistros, ambicijų, jausmų. Tačiau atlikėjos įvaizdis ir muzikinis formatas jau šiek tiek švelnesnis (jeigu pakankamai sunkų roką vis dėlto galima įsivaizduoti švelniu) ir elegantiškesnis (galvokime apie tokią eleganciją, kokią demonstruoja žaviai senstantys rokeriai, britų monarchės įšventinami į riterius).
Džordana – pati sau autorė. Suprantama, kad visad norisi atlikti tai, ką parašei ką tik. Tai, apie ką gyveni dabar. Bet gerbdama savo auditoriją, prašančią jos didžiųjų hitų, Džordana mielai atlieka ir juos. Nauja aranžuotė jai padėjo atrakinti hitą „Balta, žalia ir juoda“, kurio Dž.Butkutė kratėsi ilgą laiką, bet dabar vėl su malonumu dainuoja.
Tačiau kai kurių savo ankstesniojo etapo „perlų“, sudėtų į kartonines dėžes ir neišpakuotų persikrausčius į naujus namus, ji nė už ką neatliks. Užtat Dž.Butkutė atlieka visą paletę savo meilės dainų, parašytų skirtingiems gyvenimo vyrams, bet šiandien puikiai tinkančių jos širdies švyturiui ir koncertinių turų organizatoriui Elegijui Strasevičiui.
Pastarojo peties dainininkei kaip niekad reikėjo vasario pradžioje, prieš koncertą Klaipėdoje. Dramatiškas pasikartojimas savo skaudžiausia forma: vidury ankstesnio turo „Nesudeginta ant laužo“ mirė Džordanos anyta, su kuria atlikėją siejo stiprus ryšys. Dabar, įpusėjusi savo turą „Aš – Karalienė!“, Džordana gavo dar didesnį smūgį – Anapilin iškeliavo jos mama.
Bet karalienė rado savy jėgų neatšaukti koncertų ir pasirodyti Klaipėdos publikai. „Atrodo, kiek jos yra – maža, smulkutė, o tiek vidinės jėgos... Plieninis žmogus“, – apie žmoną, kuri visą savaitę skendusi ašarose vis tik sugebėjo žengti į sceną ir džiuginti minią prisiekusių gerbėjų, kalbėjo E.Strasevičius.
Maža, smulkutė, o tiek vidinės jėgos... Plieninis žmogus, – apie žmoną, kuri savaitę skendusi ašarose sugebėjo žengti į sceną, kalbėjo E.Strasevičius.
Klaipėda šiai porai – visada svarbi. Ten yra butas, kuriame atsidūrę jie visiškai atsijungia nuo supančio pasaulio, nuo kasdienio streso. Savotiškas ramybės uostas, atsitiktinai surastas vienos fotosesijos metu.
Kita vertus, uostamiesčio Džordana prisibijo dėl specifinio pajūrio klimato. Tačiau ir šįkart koncertas Klaipėdoje buvo sėkmingas, turtingas emocijų, aplodismentų, hitų, šviesos. Ir paslapčia nubrauktų ašarų.
Klaipėdoje koncertą stebėjo pilnutėlė arena – 5,5 tūkstančio žmonių. Rekordiškai daug jų susirinko Kaune – „Žalgirio“ arenoje vos tilpo 14 tūkstančių žiūrovų. Didžiausiose Panevėžio ir Alytaus salėse dainininkė subūrė po 4 tūkstančius gerbėjų, 6 tūkstančiai jos nepaprastą performansą stebėjo Vilniuje. Taigi, iš viso jau daugiau nei 33 tūkstančiai pamatė atlikėjos programą „Aš – Karalienė!“.
Dž.Butkutės komandos tikslas – novatoriškais sprendimais kelti revoliuciją vizualiai gana nuobodžioje lietuviškoje pramoginėje scenoje vienareikšmiai pasiektas. Sunku ir įsivaizduoti, ką dar šviesos ir scenos dailininkai galėtų panaudoti kitame ture, nes jau šis buvo sklidinas efektų ir kūrybingų staigmenų.
Kad ir ypatingasis tūkstančių lempučių burbulas, vidury koncerto pakylantis iš savo urbanistinio lotuso ir plaukiantis virš aikčiojančios minios. Kai jis buvo virinamas viename garažų prie Vilniaus dar sunku buvo nuspėti, kokiu stebuklu tai virs turo koncertuose. Tačiau dabar daugeliui Džordanos šou siesis būtent su juo.
„Mes neskaičiuojame, kaip padaryti pelningiau, mes norime, kad būtų įdomiau – taip, kaip dar niekas nedarė“, – sako Elegijus. O jo suburtos komandos žmonės su šypsena užsimena, kad ir kiti užsakovai nuo šiol vis pamini Džordanos vardą, kalbėdami apie savo projektus. Visi nori padaryti geriau nei pavyko karalienei.
„Pavyko“ galbūt pernelyg paprastas žodis, kalbant apie šį turą, nes jis brangus ne tik kaip atminimas. Tai yra milžiniškas iššūkis, galinga jėga, tvinksintis nervas, didžiulė atsakomybė ir toks rytojus, kokio vertas kiekvienas didis atlikėjas.
