E.Bechteris papasakojo apie keistą laikotarpį po išsiskyrimo
„Prieš kelis metus nutrūko mano santykiai ir, tiesą pasakius, galvojau, jog daugiau niekada nieko neisileisiu į širdį. Pasakiau sau „daugiau niekada gyvenime“. Nusprendžiau, jog būsiu vienas. Gyvensiu laisvai, neprisirišdamas prie merginų ir nieko neplanuosiu. Prasidėjo labai įdomus, visai kitoks gyvenimo etapas, kurio prieš tai nebuvau patyręs, juk visą gyvenimą mane lydėjo ilgalaikiai santykiai.
Dabar suprantu, kad tai buvo savotiškas valymasis, naujo savęs ir savo požiūrio į santykius formavimas. Pirmus laisvės metus pilnai pašvenčiau kūrybai, karjerai ir nurautiems vakarėliams“, – juokiasi E.Bechteris.
„Po metų įvyko kažkas labai įdomaus. „Susimatchinau“ su mergina „tinder“. Apsikeitėme „instagramais“. Pradėjome bendrauti. Peržvelgiau jos profilį ir mane nutrenkė žaibas. Pamenu savo pirmąją mintį: „na, gerai, gal tau ir atiduočiau savo laisvę, – šypsosi E.Bechteris.– Tiesa, ji buvo iš kito miesto. Abu esame labai užsiėmę žmonės ir mums vis nepavykdavo susikti, o atstumas dar labiau apsunkino užduotį. Susirašinėjome mes irgi velniškai retai, kadangi vertiname gyvą bendravimą.
Laikui bėgant pastebėjau vieną dalyką, kurio ilgai negalėjau net sau pripažinti. Kai man būdavo liūdna – norėjosi rašyti tik jai. Kai man būdavo neapsakomai gera – norėjosi rašyti tik jai. Kai sutikdavau kokią nors merginą Vilniuje, mintyse vis tiek būdavo ji. Galvodavau: ne, kol su Laura nesusitikau, nieko čia su niekuo neplanuosiu. Mūsų su ja chat’as tapo savotišku mano dienoraščiu, kur išliedavau sielą. Iš prigimties esu romantikas, ir toji mano pusė ilgai negalėjo būti palaidota. Mano romantikas atgimdavo su ja. Po truputį širdis atitirpo, galva nuo praeitų nuoskaudų išsivalė ir smarkiai suabejojau savo „daugiau niekada“, – juokiasi autorius.
A.Jakimavičius prisipažino, jog net jam tai buvo staigmena
„Esame su Edgaru geriausi draugai, bet net man buvo siurprizas, kad egzistuoja tokia Laura, – juokiasi A.Jakimavičius. – Atėjo ir sako: „Parašiau dainą vienai merginai“. Aš sakau: „Ką? Kokiai?“. Tada jis man viską papasakojo. Net kiek supykau, nes dešimt mėnesių nuo geriausio draugo slėpė.
Aš dar stebėjausi, pamenu: pradėjome koncertuoti su grupe. Labai sėkmingi koncertai, pilni klubai. Po pasirodymų E.Bechteris vis kažkur nueina ir kažkam rašo. Aš sakau: „varom švęsti“, o jis man: „palauk, noriu vienas pabūti“. Pasirodo, jai rašydavo. Žiauriai miela. Nesitikėjau to iš draugo, nemačiau niekada tokio.“
E.Bechteris kviečia visus pasiklausyti jo grupės naujo kūrinio
„Nežinia, kas laukia mūsų toliau, bet aš labai dėkingas Laurai už įkvėpimą ir tuos 10 mėnesių. Už tai, kad kentė mano litanijas, visada išklausydavo, duodavo atgalinį ryšį ir neužblokavo manęs, – juokiasi atlikėjas. – Kaip tik neseniai su ja kalbėjomės, jog meilė gali būti skirtingų formų ir nebūtinai tai turi virsti kažkuo įprastu, kasdienišku. Poetui visada reikalinga mūza. Turėjau štai tokią įdomią patirtį.
Kviečiu visus pasiklausyti šio kūrinio apie virtualią meilę ir atrasti tame dalelytę savęs. Muziką dainai kūrė Donatas Tamašauskas-DZOUNS, iliustraciją piešė Greta Zokaitytė. Gero klausymosi!“
