Viso šiose varžybose pasirodė 13 mėgėjų ir profesionalų komandų, beveik visos jos susidėjo iš trijų narių. Dalyviai galėjo pasirinkti, kaip čiuoš nuo kalno – snieglente ar slidėmis. Trasoje jų laukė skirtingos kliūtys, tapusios tikru išbandymu: vieni užšokę ant tramplinų demonstravo triukus, kiti – griuvo žemėn ir trasą baigė ant užpakalių.
Bene daugiausiai linksmybių atnešusi trasos dalis buvo kalno apačioje dalyvių laukęs baseinas, tapęs kone didžiausiu išbandymu ir lėmęs pačius baisiausius ekstremalumus: antai netinkamą greitį pasirinkę sportininkai niekaip neišvengė kritimo į vandenį, o peršokti baseiną pavyko anaiptol nedaugeliui.
Žiūrovams nuostabą kėlė ir ypatingi sportininkų kostiumai – įprastus slidinėjimo kombinezonus šie pakeitė originaliais drabužiais ir kaip įmanydami stengėsi pranokti vienas kitą: vieni vilkėjo frakus, kiti persirengė moterimis, treti nepabūgo pasigaminti masyvių kryžių kostiumų.
Visos 13 komandų trasa čiuožė po du kartus, teisėjai juos vertino balais nuo vieno iki dešimt. Susumavus balus varžybų nugalėtojai paskelbti apdovanojimų ceremonijos metu.
Patys nesiryžtų
Varžybos tapo tikra švente netik dalyviams ir žiūrovams, bet ir komisijos nariams – dalyvių originalumą vertinęs M.Stonkus ir stiliaus guru tapusi teisėja U.Skonsmanaitė itin džiaugėsi galėdami sėdėti vertintojų kedėse.
„Esu patenkintas, kad gavau galimybę teisėjauti tokiose varžybose. Man tai – pirmas kartas. Bijau, kad man gali pritrūkti kompetencijos, tačiau kadangi esu atsakingas už originalumą, tai gal ir nepritrūks“, – džiaugėsi M.Stonkus pabrėždamas, jog renginys pavyko puikiai: ir dėl dalyvių, ir dėl susirinkusios publikos, ir dėl palankaus oro – išvengta nemalonių kritulių, o ir nešalta.
Tuo tarpu U.Skonsmanaitė jau ragavo teisėjos duonos.„Esu teisėjavusi tokiose varžybose, kur reikėjo pasidaryti savo automobilį ir leistis nuo kalno. Tai buvo labai linksma ir pozityvu“, – prisimena mergina.
Luko Balandžio nuotr./Renginio akimirka |
Vis dėlto patys vertintojai abu kaip vienas tvirtino: žiemos sportu jie neužsiima – yra tik pabandę, tad nė vienam varžybų dalyviui tikrai neprilygtų. „Esu bandžiusi čiuožti ir su snieglente, ir su slidėmis, tačiau žiema man – pats darbymetis, todėl neturiu tiek laiko. O ir šiaip, matyt, tai – ne mano dalykas: mieliau jau renkuosi vasariškus sportus. Nors pažiūrėti į žiemos ekstremalus man patinka labai“, – patikino U.Skonsmanaitė pabrėždama, jog save žiemos sporte išbandė vos kelis kartus, tad šitai nė nesiskaito.
Tačiau tai, kad pati nečiuožia, nereiškia, kad nieko neišmano. „Daug mano gerų draugų užsiima žiemos sportu, todėl man tai vistiek nėra svetima. Tai, kad pats neužsiimi tuo, nereiškia, kad negali domėtis“, – sakė mergina.
Savo ruožtu M.Stonkus ėmėsi juokauti: „Aš esu profesionalus rogučių sporto meistras – ką jau moku, tą moku. Ateinu čia ant Tauro kalno naktimis kai niekas nemato su kokiu linoliaumu ir čiuožiu su Ugne.“
Tačiau nors tokiems ekstremalumams ir nesiryžta, save M.Stonkus vistiek laiko ekstremalu. „Aš ekstremalus asmeniniame gyvenime. Tai atrodo šitaip: turiu žmoną ir mažą leliuką. Tada ekstremalumo tikrai pakanka“, – juokiasi M.Stonkus.