Šio elektroninės muzikos genijaus vardą žino milijonai – ir jau kelis dešimtmečius. Dar 1976-aisiais išleistas prancūzo albumas „Oxygene“ buvo parduotas daugiau nei 12 milijonų egzempliorių tiražu ir iki šiol laikomas vienu svarbiausių elektroninės muzikos darbų, sukėlusiu „sintezatorių revoliuciją“.
Melomanams puikiai žinomi ir kiti garsūs Jeano Michelio Jarre'o įrašai – albumai „Equinoxe“, „Zoolook“, „Magnetic Fields“, „Rendez-Vous“ bei kiti. Ne mažiau šį klavišininką garsina ir pritrenkiantys pasirodymai – su įspūdingais apšvietimo efektais, lazeriais, neįprastais instrumentais ir daugybe novatoriškų techninių sprendimų.
Kvapą gniaužiantys Jeano Michelio Jarre'o pasirodymai net kelis kartus yra pagerinę pasaulio rekordą – kaip koncertai, į kuriuos susirinko didžiausia žiūrovų minia.
Naują, ambicingą dviejų dalių albumą „Electronica“ sukūręs muzikantas šiais metais išvyks į pasaulinį turą. Iki šiol buvo paskelbta, kad išskirtiniai jo pasirodymai įvyks dviejuose svarbiuose Europos elektroninės muzikos festivaliuose - „Sonar“ (Ispanijoje) ir “Melt!“ (Vokietijoje).
Šiandien pranešta, kad Jeanas Michelis Jarre'as naująjį savo koncertinį šou pristatys ir didžiausiose Europos arenose. Į jų sąrašą pateko ir Kauno „Žalgirio“ arena, kurioje Jeanas Michelis Jarre'as lapkričio 3-ąją pasirodys po penkerių metų pertraukos.
Bilietai į gyvosios muzikos legendos koncertą nuo kovo 18 dienos bus platinami visose „Bilietų pasaulio“ kasose ir internetu.
Karjeros pradžioje eksperimentinę muziką teatrui kūręs Jeanas Michelis Jarre'as išgarsėjo 1976-aisiais, kai namie kukliomis sąlygomis įrašytas jo albumas „Oxygene“ kiek netikėtai išgarsėjo visoje planetoje, pasiekė aukštas „topų“ vietas Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose svarbiausiose muzikos rinkose. Iki šiol tai – didžiausiu tiražu parduotas prancūzų muzikos albumas.
Įvairių temų – nuo gamtosaugos iki mokslo pasiekimų ir politikos – įkvėptas kompozitorius jau keturis dešimtmečius kuria melodingą, užburiančią muziką, kuriai koncertuose naujų spalvų suteikia laiką pralenkiantys scenos sprendimai.
Tiesa, dar palyginti neseniai Jeano Michelio Jarre'o koncertas Lietuvoje būtų atrodęs beveik neįmanomas dalykas. Mat tik praėjusiame dešimtmetyje šis muzikantas pradėjo rengti koncertų turus – iki tol pasirodydavo tik išskirtinėmis progomis po atviru dangumi.
1979-aisiais Paryžiuje Bastilijos dienos proga muzikantas surengė koncertą, kurį stebėjo milijonas žmonių – šis pasirodymas pateko į Guinnesso rekordų knygą dėl didžiausio žiūrovų skaičiaus istorijoje.
Po septynerių metų Hiustone Jeanas Michelis Jarre'as pagerino rekordą – miesto ir valstijos jubiliejui skirtą jo šou stebėjo 1,5 milijono žiūrovų. Šiam pasirodymui buvo panaudoti tūkstančiai projektorių, kurie rodė vaizdus ne tik ant ekranų, bet ir ant dangoraižių – aukščiausia „dekoracija” siekė daugiau nei 300 metrų.
Tais pačiais metais, kai muzikanto gimtąjį Liono miestą aplankė tuometis Romos popiežius Jonas Paulius II-asis, Jeanas Michelis Jarre'as šia proga surengė specialų koncertą, kuriuo mėgavosi 800 tūkstančių žmonių – pasirodymo pradžioje palaiminimo žodį tarė pats katalikų lyderis, taip pat suteikęs muzikantui išskirtinę audienciją.
Trečią kartą į Guinneso rekordų knygą Jeanas Michelis Jarre'as pateko 1990-aisiais, kai jo koncertą Paryžiuje, skirtą Prancūzijos revoliucijos metinėms, stebėjo net 2,5 milijono žmonių.
Paskutinį sykį neįtikėtiną rekordą prancūzas pasiekė 1997-aisiais, kai Maskvos jubiliejaus proga koncertavo net 3,5 milijono žiūrovų miniai. Tai išlieka nepralenktas muzikos pasaulio pasiekimas, kuriam prilygsta tik panašaus dydžio miniai 1994-aisiais Brazilijoje koncertavęs britų dainininkas Rodas Stewartas.
Tarp kitų įdomiausių Jeano Michelio Jarre'o pasirodymų – koncertas Egipte 1999 metų gruodžio 31-ąją, kuriuo šalis pasitiko naują tūkstantmetį. Muzikantas grojo, projektoriams fantastiškus piešinius rodant tiesiai ant Gizos piramidžių.
Be to, dar 1981-aisiais Jeanas Michelis Jarre'as tapo pirmuoju Vakarų muzikantu, pakviestu surengti koncertus Kinijoje – po to, kai Didžiosios Britanijos ambasados perduoti jo įrašai tapo pirmąja vakarietiška popmuzika, transliuota šios šalies radijo stočių eteryje. O 1988-aisiais surengė siurrealų koncertą Londono laivų statykloje, kurio metu grojo plūduriuojančioje scenoje, sumontuotoje ant keturių didelių baržų.
2011-aisiais Jeanas Michelis Jarre'as tapo vienu svarbiausių Monako princo Alberto II-ojo tuoktuvių su Charlene Wittstock svečių – Monte Karle šia proga surengė koncertą su gigantiškomis apšvietimo kolonomis ir lazeriais, kurį stebėjo 85 tūkstančiai žiūrovų.
Jeano Michelio Jarre'o albumai parduoti daugiau nei 80 milijonų egzempliorių tiražu, jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, kurie jam teikiami kone kasmet. Pavyzdžiui, dar 1987-aisiais žurnalas „People“ jį paskelbė Europos muzikos metų žmogumi, o pernai Metų vyru muzikantą paskelbė žurnalas GQ. 2010-aisiais vienas svarbiausių muzikinių žurnalų „Mojo“ specialioje ceremonijoje prancūzą pagerbė už gyvenimo nuopelnus muzikai, o žurnalas „Q“ pernai paskelbė garso novatoriumi.
Muzikanto kūryba įkvėpė daugybę žymių žmonių – nuo legendinio fantastikos rašytojo Arthuro Clarke'o, kuris dirbdamas nuolat klausydavosi jo įrašų, iki kone visų šių dienų elektroninės muzikos žvaigždžių.
Pastarąjį faktą įrodo dviejų dalių albumas „Electronica“ - naujausias muzikanto darbas, sukurtas po aštuonerių metų pertraukos. Pernai rudenį pasirodė pirmoji albumo dalis, antroji bus išleista 2016-ųjų gegužę. Albumo kūriniai įrašyti su daugybe muzikos garsenybių, neabejingų Jeano Michelio Jarre'o kūrybai. Tarp jų - „Pet Shop Boys“, „Air“, M83, Gesaffelstein, Arminas van Buurenas, „Primal Scream“, „Yello“, Moby, „The Orb“ ir daugybė kitų.
