Elektroninės muzikos, minimalizmo, „techno“, „house“ sferas jungiantis menininkas pasirodo garsiuose pasaulio elektroninės muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „Sonar“ ir „Primavera Sound“ Barselonoje, „Mutek“ Kanadoje, DGLT Amsterdame, Londono Barbican centre, Paryžiaus filharmonijoje, Niujorko „Music Hall of Williamsburg“, Melburno „Recital Centre“ ir kt. Naujojo projekto „Garden Gaia“ premjera su scenografija, kostiumais ir vaizdo projekcijomis įvyko vos prieš metus žymiajame Berlyno renginių centre „Haus der Kulturen der Welt“. Prieš kūrinio premjerą Lietuvoje žiūrovų dėmesiui – interviu su Pantha Du Prince ištraukos.
– Ką Jums pačiam reiškia „Garden Gaia“ („Gajos sodas“)? („Exberliner.com“ apžvalgininkas Damien Cummings)
– Ją. Deivę. Gają. Man Gaja yra planeta Žemė, o taip pat visas gyvybės laukas, priežastis, kodėl mes gyvename. Gaja – tai ir mes patys. Visi kartu esame nuolatiniame savęs kūrimo ir bendra-kūrimo procese.
– Ar „Garden Gaia“ – tai kūrinys apie gamtą?
– Ne, jis skirtas visoms aplinkoms, kad ir kur būtumėte – mieste, gamtoje, miške ar pastate su 500 žmonių. Gaja aprėpia ne vien gamtą, mano požiūriu. Neprivalote būti gamtoje arba tapti sodininku. Noriu būri atviras ir pernelyg neįsitraukti į ideologiją: nesu aktyvistas, kuris prisirakina grandinėmis prie medžio. Gerbiu tokį pasirinkimą, bet man atrodo, kad mums reikia gilesnio ryšio. Mano muzika veikiau yra apie tai, kad mes kuriame šį pasaulį ir šis pasaulis kuria mus tuo pačiu metu. Taigi mes iš tiesų turime suprasti, kad viskas aplink mus yra gyva, o tai reiškia, kad viską galima priimti su tokia pat empatija, kaip priimame kitą žmogų.
– Kas daro įtaką jūsų kūrybai?
– Manau, kad priežastis, kodėl aš kuriu muziką, yra ne siekis įgyvendinti savo norus, o veikiau – perteikti tai, ką esu patyręs tam tikru metu, temos, su kuriomis susidūriau, reiškiniai, į kuriuos atkreipiau dėmesį. Jei klausotės albumo, idealiu atveju turėsite tiesioginę prieigą prie mano idėjų, bet man nereikia, kad žmonės jas suprastų. Man visiškai tiktų, jei pasakytumėte: „Neturiu supratimo, apie ką šis gamtos pamišėlis kalba, bet galiu šokti pagal šią muziką.“ Arba: „Galiu mylėtis skambant šiai muzikai.“ Arba: „Man nepatinka ši muzika.“ Muzika nesu aš, ji tik kalba per mane. Kituose savo albumuose būdavau labiau paniręs arba į šokinį, arba į konceptualųjį pradą, o čia tarsi buvau vedamas nematomos rankos. Šį kartą leidau sau atitrūkti nuo nuostatos, kad visuma turi būtinai funkcionuoti kaip DJ miksas.
– Kas yra „Garden Gaia“ jūsų kūrybos kontekste?
– Tikrai kai kas nauja: fantastiškas naujas lygmuo, kaip aš suvokiu pasaulį ir kaip pasaulis gali suvokti mane. Matysite tai muzikos video projekcijose, matysite manyje. Jūs tai matysite visuose „Garden Gaia“ elementuose.
– Ar gamta ir technologijos neprieštarauja vienas kitam?
– Visą savo gyvenimą susiduriu su šiuo paradoksu. Kai buvau vaikas, kopdavau į kalno viršūnę, kur žaliavo mano mėgiami bukai. Stebėjau vanagus danguje, o kai nuleisdavau akis žemyn, išvysdavau „Volkswagen“ fabriką. Ir tuo pat metu grojau ir lankiausi klubuose, nes mėgau techno. Pasaulis yra fragmentuotas ir, turiu pripažinti, man tai patinka, nes gamta ir technologijos neturi būti opozicijoje. Jų santykis gali būti produktyvus.
– Esate išleidęs dešimt albumų, beveik tiek pat singlų, tačau šiais laikais beveik visą muziką galima išgirsti paspaudus vieną mygtuką skaitmeninėje platformoje. Kokia tuomet prasmė šiais laikais leisti abumus? (portalas „theverge.com“)
– Esu įrašų parduotuvių ir ten dirbančių žmonių fanas, man patinka namuose turėti albumus – patinka jų viršeliai, surašytos istorijos. Neprivalote įsigyti kiekvieno įrašo, bet tuos, kurie jums tikrai patinka, verta turėti. Ir tai svarbi muzikos „ekosistemos“ dalis: vizualioji pusė, sąveika. Aišku, egzistuoja ir skaitmeninės bendruomenės, nesu perdėm kritiškas jų atžvilgiu.
Pantha Du Prince – tai originaliu mąstymu išsiskiriantis garsus vokiečių elektroninės muzikos ir konceptualaus meno kūrėjas Hendrikas Weberis. Jo muzikinis stilius, išplėtotas ant „house“ ir „minimal techno“ platformos, paties kūrėjo apibūdinamas kaip „sonic house“. Menininkas į savo kūrinius įtraukia ir akustinės muzikos elementus, elektroniškai pakeistus aplinkos įrašus, mėgsta panaudoti vadinamojo „shoegaze“ (viena alternatyvaus roko srovių) elementus. Savo kūryboje Pantha Du Prince vienija skirtingas formas ir stilius – populiariąją muziką, performansą, vizualiuosius menus. Jo ankstesni albumai „Conference of Trees“ (2020) ir „Black Noise“ (2010) yra savotiški meniniai tyrimai apie gamtą. Naujausias albumas „Garden Gaia“ išsiskiria meninių priemonių gausa.
Žinomo vokiečių elektroninės muzikos kūrėjo Pantha Du Prince pasirodymas Vilniuje – spalio 28 d. renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“. Bilietus platina „Kakava.lt“.
