Turą po didžiausias Lietuvos arenas K.Kerbedis pradėjo meilės dieną – vasario 14-ąją, kai koncertavo Klaipėdoje.
Populiarus dainininkas užsibrėžė tikslą kone per mėnesį padainuoti penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose: jau dainavo gimtajame Panevėžyje, taip pat Šiauliuose. Trečiadienį, per Moters dieną, jo koncertas skambėjo Vilniuje, kovo 25-ąją laukia pasirodymas Kaune.
Įdomu, ar pats K.Kerbedis galėjo pagalvoti, kad į jo koncertą atskubės šitiek vilniečių. Išgirsti gyvai dainuojantį estrados grandą panoro tūkstančiai jo gerbėjų.
Tarp jų – ir žinomi žmonės: Ramūnas Šiškauskas, Elena Puidokaitė-Atlanta, Donalda Meiželytė, Audronė ir Algirdas Usoniai, Laisvė Radzevičienė, Aras Vėberis su vos prieš mėnesį pagimdžiusia širdies drauge, K.Kerbedžio dukterėčia Martyna Kerbedyte.
Su jais K.Kerbedis sveikinosi hitu „Sakale lėk“. O pirmuosius pasisveikinimo kalbos žodžius dedikavo tūkstančiams publikoje prisėdusių moterų: „Iš visos širdies sveikinu!“
Charizmatiškas atlikėjas viso koncerto metu nė neketino vynioti žodžių į vatą – jau nuo pirmų minučių kalbėjo atvirai, nuoširdžiai. „Galiu pasakyti vieną: jūs – mano“, – sakė jis. Ir tik patylėjęs pridūrė: „O aš jūsų. Ar bent jau mano balsas.“
Ir iš tiesų, publika tikrai atsidavė K.Kerbedžiui kiek tik galėjo. Atrodytų, kiekvieną dainą gerbėjai mokėjo mintinai, net tie, kurie sėdėjo, aktyviai šoko, mojavo rankomis ir linksminosi.
Šokio judesius nepailsdamas demonstravo ir pats K.Kerbedis: taip greit šuoliavo, bėgiojo, kad gerbėjai negalėjo atsistebėti.
„Žinote, pasakysiu familiariai. Kartais būna tų dienų, kai viskas užknisa. Tada aš stengiuosi išvykti“, – prisipažino dainininkas, pristatydamas dainą „Skriski“. Ją atliko prisėdęs prie į sceną atnešto stalo.
O vėliau nutiko netikėtumas: po vieno kūrinio prie scenos pribėgo ištikima K.Kerbedžio gerbėja Rosita Čivilytė – norėjo įteikti atlikėjui gėlių puokštę. Šis sumanė Rositą pakviesti į sceną ir pasiūlė padainuoti kartu. Rosita Čivilytė, žinoma, sutiko, ir duetu atliko „Pradėkim žaidimą“.
O po to skambėjo „Nakty“, dar vėliau – „Pienių vynas“... Publika apsvaigo taip, kad kai kuriuos net prireikė tramdyti apsaugos darbuotojams: šitaip aktyviai šoko, taip garsiai kartu dainavo.
Dar prieš pasirodymą K.Kerbedis gerbėjams žadėjo parodysiąs šį tą tikrai ypatingo: dainininkas pasakojo siekiantis, kad jo koncertai būtų aukščiausios klasės, taigi pirmiausia didžiulius reikalavimus kėlė tiems, kas dirba su technika, – garso režisieriams, apšvietėjams.
Be abejonės, ne ką mažesnius reikalavimus jis kėlė ir sau: nenorėjo klausytojams dainuoti vien senų dainų, taigi į repertuarą įtraukė daug naujų, o senesnius hitus kaip įmanydamas stengėsi atlikti naujai.
Scenoje – beveik 40 metų
Pats K.Kerbedis skaičiuoja, kad scenoje stovi jau beveik 40 metų. „Ant scenos esu jau nuo 1978 metų... Buvau dar paauglys, kai pradėjau dainuoti.
Dauguma mano kartos muzikantų karjerą pradėdavo nuo restoranų. Tie, kurie papuldavo į naktinę programą pagrindiniame miesto restorane, jausdavosi pasiekę karjeros zenitą, nes tuomet jau galėjo tikėtis, kad papuls ir į vieną iš penkių valstybinių Filharmonijos ansamblių. O tada juos gal net nufilmuos televizija“, – apie viską nuo pradžių pasakoja dainininkas.
Bet pasisekė ne visiems: „Kai kurie savo geriausius laikus atpylė, nusivažiavo, ir pateko atgal į pirmąjį restoraną, kuriame gyvenimas ir baigėsi. Mano karjera klostėsi kitaip: pradėjau nuo naktinių programų, tada buvo kelios populiarios 1980-ųjų grupės, paskui – kariuomenė, iš jos grįžau į didžiąją sceną, ir vis dar ten esu.“
K.Kerbedis įsitikinęs, kad tokį turą po arenas surengė pačiu laiku. „Nesu šalininkas „darom, darom, greičiau“. Man reikia apgalvoti kiekvieną detalę. Jeigu turėčiau bent kruopelę abejonės, kad dabar dar nesame pasiruošę arenoms – stabdyčiau arklius. Bet aš žinau, kad šie koncertai bus tokie, kokių aš linkėčiau kiekvienam. Ir aš jų jau laukiu sproginėjančia širdimi“, – prieš pasirodymus sakė jis.
