Pirmasis vardas – „Sub Focus DJ set & ID“. Tai – Didžiosios Britanijos muzikos prodiuserio ir didžėjaus Nicko Douwmos projektas. Pradėjęs nuo mažų erdvių Nickas, geriau žinomas kaip Sub Focus, gana greitai pasiekė headliner‘io statusą „Glastonbury“ festivalyje ir tapo vienu įdomiausių, išradingiausių ir svarbiausių veikėjų šiandieninės britų elektroninės muzikos kūrėjų gretose.
Muzikine toliaregyste išsiskiriantis Sub Focus dirbo su „Chase & Status“ (parašė muziką jų dainai „Flashing Lights“) ir „Example“ („Kickstarts“), remiksavo „The Prodigy“ kūrinį „Smack My Bitch Up“, internete milijonus peržiūrų pelnė jo kūriniai įrašyti su Alpines, Alex Clare ar Kele Okerere.
Autoriniai darbai „Airplane“, „X-Ray“, „Rock It“, „Could This Be Real“ į Sub Focus gerbėjų gretas įsuko ir tokius gerai žinomus pulto profesionalus, kaip Naujosios Zelandijos didžėjus Zane Lowe, airė plokštelių diva Annie Mac, britų žvaigždės Grooverider and MistaJam. Sub Focus grojo visuose pagrindiniuose pasaulio klubuose ir festivaliuose, įskaitant elektroninės muzikos karnavalą EDC Las Vege.
„Iš pradžių, kai pasinėriau į šokių muziką, žmonės buvo susiskirstę į gentis pagal tai, kokios muzikos nori klausytis, ir kokios – ne. Dabar viskas daug gaiviau: scena evoliucionuoja, žmonės daug drąsiau eksperimentuoja su įvairiais muzikos tempais. Nebėra jokių ribų, todėl beprotiškai įdomu, kur ši muzika mus dar nuves“, – sako Sub Focus.
Jo muzikoje puikiai subalansuota viskas: ir dubstepas, D&B, ir 90-ųjų Jungle ar 80-ųjų reivas, Future Garage ar netgi industrinių afrikietiškų būgnų steelpan simfonijos. „Man patinka traukti siūlus iš audinių, kurie nėra užtektinai suaugę“, – sako į „Galapagus“ šią vasarą atvykstanti žvaigždė. Tiesa, jis pats žvaigždės statusą vertina atsargiai: komercinės sėkmės pusės nesmerkia, bet ir populiarumu stengiasi neužsižaisti. „Vienas svarbiausių dalykų – rasti balansą. Geriausia, kai tavo sukurtą undergroundo muziką pasigauna masės“, – šypsosi Sub Focus.
Jam tolygiai įdomu dirbti abiem kryptim – tiek įrašų, tiek gyvų pasirodymų. O šie būna išties neįtikėtini, pačiumpantys visus jutimo sensorius. „Esu visiškai pakvaišęs dėl techninės muzikos išpildymo dalies, – juokiasi Nickas. – Per gyvus šou mėgaujuosi elektroninėmis improvizacijomis, naudoju ir klavišus (per jo pasirodymą galima pamatyti nors ir dešimt skirtingų klavišinių instrumentų, nuo vintažinio „Roland Juno“ iki pačių naujausių sintezatorių), ir kompiuterius, viską sinchronizuoju su šviesomis. Man rūpi įgyvendinti idėjas ir vizualizuoti elektroninį skambesį, sukurti tokį performansą, kokį savo laiku pradėjo Jean Michel Jarre ir Vangelis, tik stumtelėti tai truputį toliau.“
Antras vardas, kuris visuomet pradžiugina „Galapagų“ gerbėjus – „Lilas ir Innomine“. Jų idėjos ir darbai jau ne vienerius metus pelno ir profesionalų pripažinimą. Šiemet iš prestižinių Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A reperiai grįžo su dviem statulėlėmis, – jas pelnė kaip LATGA metų autoriai ir kaip geriausia 2017 metų hip hopo grupė.
Pastarąjį apdovanojimą jiems teikė pats tėtušis LaVaras Ballas – krepšinio pasaulio šoumenas, pramintas NBA Kardashianu. Bet tai ne tiek reikšminga, kiek faktas, kad su „Lilas ir Innomine“ ženklu pažymėtais marškinėliais Knygų mugės Muzikos salėje fotografavosi mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kitas dėmesio vertas festivalio vardas – „Dubioza Kolektiv“. Tai – draugų kompanija, virtusi muzikos grupe. Ir taip, tai yra Balkanų muzikos grupė. Tiesa, jos skonį nemenkai atskiedė ska, punk, regis, elektronika ir hip hopas.
„Pradžioje nebuvo jokios muzikos industrijos, vos keli koncertai, jokios erdvės kultūrinei ar politinei ekspresijai, visiškai jauni pasėliai. Tiesą sakant, visas regionas skendėjo gilioje moralinėje ir ekonominėje stagnacijoje“, – savo pradžią prisimena „Dubioza Kolektiv“. Būtent tokiomis aplinkybėmis jie ir gimė. Ir visai ne tyliai, o spardydamiesi ir šaukdami, narstydami temas iš priekio ir galo, reikalaudami būti išklausyti. Ir taip jie sukūrė reiškinį, ir nuo to laiko jis tęsiasi.
Greituoju prasukant istorinį kaleidoskopą, verta paminėti, kad pirmasis „Dubioza Kolektiv“ albumas pasirodė 2004-aisiais ir buvo sutiktas su tokiu entuziazmu, kokio Bosnijos scena nematė nuo prieškario. Paskui gimė epas „Open Wide“, vėliau – pilnas albumas „Dubnamite“, ir nuo tada populiarumas jau kirto sienas. 2008 metais, išleidę „Firma Ilegal“ jie užsitarnavo Balkanų žvaigždžių vardą, o viena visų laikų populiariausių kompanijos dainų „Blam“ atrado savo vietą didžiajame ekrane, atidarydama Berlyno Auksiniu Lokiu apdovanotą Jasmilos Žbanić filmą „Na Putu“.
Ketvirtuoju albumu „5 do 12“ visas šis patosas logiškai tęsėsi. Ir – suprasdami ultra kapitalistines muzikos leidybos manieras, o kartu demonstruodami pasišventimą savo gerbėjams, „Dubioza“ vaikinai šį albumą paleido nemokamai.
Penktasis albumas „Wild, Wild East“ atvėrė jiems kelius į pasaulinę rinką. Tai įkvėpė naujam darbui „Apsurdistan“, kuris sulaukė sėkmės – internetu jį parsisiuntė 300 tūkstančių, o dainos „Kažu“ vaizdo klipą pasižiūrėjo 12 milijonų. Grupės Balkanų turas buvo visiškas sold out’as – išpirkti bilietai į bet kurį koncertą, o nė vienas jų nevyko mažoje salėje.
Pastarasis „Dubioza Kolektiv“ albumas „Happy Machine“ – dar vienas žingsni į priekį. Kaip visuomet, aptariamieji dalykai gali konfrontuoti ir tapti iššūkiu, bet muzika velniškai pagauna, dar daugiau nei bet kada.
Turas per Europą, debiutas Šiaurės Amerikos SXSW, pirmoji vieta olandų „Eurosonic“ festivalyje, – viskas sekasi puikiai. „Dubioza“ nesivaiko nei mačo, nei MTV „blogų berniukų“ ar mados industrijos dievukų įvaizdžio, jų nevaldo pinigai ir ego. Jie užgrūdinti pamatinės muzikos ir karo, kuris pakeitė gyvenimus visiems laikams. Tik visa tai Balkanų pankai transliuoja su įkvepiančiu pozityvu.
Dar viena gera žinia – šiais metais festivalyje vėlgi pasirodys nesutramdomos fantazijos duetas „Beissoul & Einius“. Šią vasarą jie gros ir į Europos svarbiausių festivalių penketuką patenkančiame Budapešto „Sziget“ festivalyje. Bet Zarasai ir „Galapagai“ – arčiau.
„Galapagai“ – tai atskira meilės, laisvės ir muzikos respublika, apsupta vandens, – sako Beissoul. – Esame visiškai festivalinė grupė ir mums šis festivalis asocijuojasi su geriausiais vasaros prisiminimais, ir jau dabar nekantraujame ten pasirodyti. Laukite siurprizų!“
Šios grupės gerbėjai žino, kad užsimindami apie siurprizus „Beissoul & Einius“ jau būna sugalvoję nesveikai gerų dalykų. Todėl dabar dar įdomiau laukti festivalio, o jo belaukiant – klausytis ką tik iškeptos, šiandien pasauliui pristatomos „Beissoul & Einius“ dainos „Innocent Black Coffee“:
„Galapagai“ paskutinį liepos savaitgalį pradžiugins ir Justino Jaručio gerbėjus. Jam šie metai – ypač kūrybingi ir jausmingi. Apsilankiusieji pastaruosiuose J. Jaručio koncertuose žino, kad tai – lyg mylimo draugo gimtadienio vakarėlis, kuriame nestinga gerų istorijų ir gerų dainų, Justino atliekamų gitara ar ukulėle su grupe šaunių bendraminčių.
Į muzikos ir pramogų festivalį „Galapagai“ J. Jarutis taip pat atvyks ne vienas. „Būsime šešių žmonių kompanija, pilnas band’as. Galbūt liksime nakvoti, kas žino, – sako J. Jarutis. – Labai laukiu festivalio. Ši vasara man bus geras darbymetis. Ir labai džiaugiuosi, kad į tą mano darbymetį patenka ir „Galapagai“ – mano galva, vienas iš 3-4 TOP festivalių Lietuvoje.“
Muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai“ vyks liepos 27-28 dienomis Zarasuose, ežero saloje. Jau anksčiau skelbta, kad jame taip pat pasirodys lietuvių gyvasis sidabras Beatrich bei svečiai iš Jungtinės Karalystės – Alice Merton ir Tomas Walkeris. Daugiau vardų – pakeliui. Bilietai platinami platformoje galapagai.lt.
