Solo programą atlikėjas pristatys rugsėjo 12-14 dienomis vyksiančiame showcase festivalyje „What‘s Next In Music?“. Velniškai talentingas multi-instrumentalistas panardins į sapnų muziką, turinčią savyje estiškos žvarbos ir spragsinčio židinio.
„Estija – maža šalis, todėl visa estiška muzika yra panašios šiaurietiškos dvasios. Mūsų šalyje pusę metų tamsu ir šalta, taigi, tai padarė įtaką mums visiems, – žurnalistams pasakojo E.Pärnoja. – Bet kartu Estija yra jauki, komfortiška šalis, mano namai. Talinas turi gerą muzikinį vaibą. Estija nebėra vien postsovietinė valstybė. Mes esame žemėlapyje, esame žaidime.“
Visus grupės „Ewert and The Two Dragons“ pasirodymus Lietuvoje jis taip pat prisimena su meile. Mūsų sostinėje jie apsistodavo ir privačiai – čia nakvodavo, išsiruošę į Europos gastroles. Prieš keletą metų estai yra groję Katedros aikštėje, tąkart jų klausėsi tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių.
Proga pagroti muzikos mainų festivalyje Erkiui atrodo prasminga, todėl jis vėl ruošiasi į Vilnių. Šįkart – su solo programa.
„Man buvo smalsu, kaip viskas vyksta, kai nereikia ieškoti kompromiso su kitais kūrinių bendraatoriais. Norėjau ką nors pradėti ir pabaigti, konsultuodamasis tik su savimi. Jaučiau, kad esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už visą kūrybinį paketą. Kai pabandžiau – patiko“, – apie solo eksperimentus pasakojo jis.
2015 metais E.Pärnoja pabandė įrašyti pirmuosius solo kūrinius, o 2018-aisiais jau triumfavo Estijos muzikos apdovanojimuose – ten buvo įvertintas ir jo albumas „Efterglow“, ir pats Erkis, tapęs geriausiu metų atlikėju. „Neįtikėtinas dalykas, nes visada šis prizas teikiamas vokalistui, dainininkui, o aš juo nesu!“ – stebėjosi E.Pärnoja.
Tiesa, savo kūriniuose jis kartais dainuoja. Tačiau balsas dainoje – tik instrumentas, įrankis. Pastaruoju metu kūrėjas žavisi plačiomis orkestruotėmis, jį domina kūrinio gylis.
„Mes esame senosios mokyklos vaikinai: man visada imponuoja gyvi instrumentai, ne skaitmuo“, – teigė vienas žymiausių Estijos muzikantų.
Beje, pirmasis jo sąlyčio su muzika taškas buvo aukščiausia vaikystės namų lentyna, ant kurios gulėjo senelio trombonas. „Su seneliu mes niekuomet nebuvome susitikę – prasilenkėme šiame gyvenime. Bet jo paliktas instrumentas buvo magiškas dalykas. Man, vaikui, prie jo nebuvo leidžiama net prisiliesti, tačiau ta paslaptis visada labai traukė. Kai buvau paauglys, išmokau juo groti. Vėliau atradau dėdės gitaras. Jis buvo roko žvaigždė, taigi, gitarų namuose buvo įvairiausių“, – prisiminimais dalijosi „What‘s Next in Music?“ svečias.
Jo žmona Anna – taip pat muzikantė, kartais jie įrašinėja drauge. Artimieji įtraukti ir į kitus jo projektus: močiutė nusifilmavo dainos „Efterglow“ vaizdo klipe, kuris Estijoje taip pat pelnė geriausio metų muzikos klipo apdovanojimą.
Erkio muzika išties atitinka tą tempą, kokį mes linkę priskirti estams: gali jos klausytis ir lėtai žiūrėti pro langą į ūkais ateinantį rudenį. Specifiniai garsai – kaip sapnai. Giluminis, emocinis kinas.
