Šiais metais „Galapaguose“ koncertuos Jurga Šeduikytė, kuriai niekada nepatiko konkursai, o štai festivaliai kaip tik – buvo ir yra patys mėgstamiausi, nes jie įkvepia judėti toliau, išlaisvina ir suteikia jėgų.
„Mano viduje, kaip turbūt ir jūsų, gyvena mažiausiai du žmonės: vienas – ramus, o kitas – taškosi, – juokiasi Jurga. – Juk visi natūraliai jaučiame poreikį po fizinių ir protinių veiklų atsipalaiduoti ir turime tai padaryti, išsišėldami iki galo. Tam puikiai tinka festivaliai, kuriuose ne prisigeriant, kaip galbūt kažkas galvoja, o kaip tik blaivia galva gali išsidūkti. Tuomet tu esi visiškai laisvas ir lengvas, ir pailsėjęs. O mes, muzikantai, esame tam, kad tai greičiau vyktų. Kita vertus, festivalyje gali būti tik stebėtojas, nebūtinai įsitraukęs į pirmas eiles. Vis tiek pasiimsi iš ten tai, ko tau reikia, nes esi tarp bendraminčių, kurie susirinko veikti tą patį. Ta vienybė festivalyje ir yra smagiausia. O iš „Galapagų“ mane visuomet lydi tik geriausi prisiminimai.“
Jurgos festivalinė programa – puikiai subalansuota ir jau išbandyta, iš ramios išauganti į tikrą šėlsmą. Joje – ir dainos iš naujausio atlikėjos albumo „Not Perfect“. „Tai bus skirta visiems, kurie jaučiasi „not perfect“. Susitiksime išsišėlti, kad galėtume gyventi toliau“, – sako Jurga.
Maloni staigmena „Galapaguose“ – Junior a. Tai – jaunas vilnietis Tautvydas, kuris iš savo didžiulio, bekompromisio atsidavimo „neterminuotai“ kūrybai jau spėjo pasiekti nepaprastai daug: jo rodikliai „Spotify“ yra neįtikėtinai aukšti, jo dainas groja BBC „Radio 1“, jo veiklą seka įtakingiausi pasaulio muzikos tinklaraštininkai.
Savo dainoms atlikėjas kuria išblukintus, mieguistus, paryčių sapnus primenančius vaizdo klipus, kurie sudaro įspūdį, kad jame yra instaliuota „GoPro“ kamera, fiksuojanti ir perduodanti viską, ką jis pats mato, girdi ir jaučia.
Pavasarį debiutinį EP „Born busy“ išleidęs Junior a – bene perspektyviausias šių dienų lietuvis užsienio muzikos rinkoje. Ir jis geriausias pavyzdys, kad pirmiausia reikia dainos ir nuoširdumo, o ne vadybos.
Taip pat šią vasarą „Galapaguose“ gros „Ministry Of Echology“ – bene dešimties žmonių dub ir regio kompanija, kuri kartu groja ne dėl to, kad taip reikia, o todėl, kad taip norisi. „Mes grojame ir gerai leidžiame laiką, jūs šokate ir gerai leidžiate laiką“, – sako „Ministry Of Echology“.
„Galapagų“ organizatoriai juos gaudė dar nuo 2009-ųjų, vos šie susikūrė. Per tuos metus grupė spėjo išsivaikščioti ir vėl susiburti, tapo M.A.M.A nominantais, surengė koncertų Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. O liepos paskutinį savaitgalį visus užlies laisvės ir meilės atmosfera Zaraso saloje.
Kiti festivalio dalyviai – 7 metus gyvuojanti grupė „Deeper Upper“. Tai – keturių žmonių muzikinės idėjos, gimstančios ieškant giliau. Grupės koncertuose singlas „Unity“ gerbėjų atliekamas kartu lyg himnas, o 2015-aisiais išleistas jų EP „Ceremony“ muzikos kritikams pasirodė taip arti Londono ir Niujorko, kiek galbūt nebuvo priartėjęs nė vienas tų metų lietuvių įrašas.
Pernai grupė aplėkė 12 miestų Europoje, sudalyvavo viename svarbiausių festivalių – „The Great Escape“ Braitone. Šiemet „Deeper Upper“ grįžo su trenksmu, pristatydami ilgai lauktą debiutinį albumą „Mirrors“ ir šviežią vaizdo klipą singlui „No Regrets“.
Liepą „Galapaguose“ gros ir minimalistinės techno muzikos duetas „Black Water“. Ekstremalios elektroninės muzikos diversijos laikais, kai ypač aštrus spaudimas būti moderniais, „Black Water“ išlieka tais, kurie pasikliauja įkvėpimu ir vizija. Debiutinis jų albumas „Night Shift“ – būtent toks ilgalaikis kūrybinis procesas, kuris virto vienos istorijos koncepcija. Jie taip pat yra M.A.M.A nominantai, sulaukę pripažinimo ir „Tallinn Music Week“.
Kita festivalio staigmena – nuo dabartinės visuomenės principų visiškai nutolęs menininkas Chung Kran, dar žinomas kaip Mantas Augustaitis – vienas geriausių Lietuvos būgnininkų (turintis brolį dvynį, taip pat muzikantą), multiinstrumentalistas, 10 metų grojęs skirtinguose projektuose ir grupėse. Šiandien jis yra toks, koks nori būti.
„Esu nesąmonė, verta unikalaus šanso, manęs nedomina kritika, bananai, aukštakulniai ir mano protas. Muziką, kaip ir gyvenimą, suprantu skrupulingai, naiviai ir komplikuotai, kaip trapų vyksmą, kuris nerangiai ir visgi neišvengiamai kinta savo forma, garsu, žanru, atlikimo būdais tiesos ir esmės vardan“, – sako Chung Kran, kurį bus galima gyvai išgirsti „Galapaguose“.
Ir dar vienas dėmesio vertas dalykas – elektroninis Elenos Neniškytės monoprojektas „Kotori“. Jis pristatomas kaip teiginys, čia ir dabar atsiradęs kūrinys, kaip judesys ir transformacija. Tai nesibaigiantis bosinės gitaros, ritmo mašinos ir vokalo kuriamas procesas, todėl kiekvienas „Kotori“ pasirodymas yra labai drąsus, gyvas ir nepažabotas nuotykis, kas kartą visai kitoks.
Praėjusiais metais pasirodęs pirmasis „Kotori“ EP „Cage“ ambicingai kuria savitą stilių, kuris keliais lygmenimis supina švelnų Elenos balsą, elektroniką, techno, lo-fi, soul ir repą.
