„DDT“ muzikinė istorija prasidėjo 1980-aisiais Ufoje, kai Jurijus Ševčiukas buvo pakviestas prisijungti prie užsienietišką roko muziką grojančio ansamblio „Avangard“. Taip gimė nauja grupė, tuomet besivadinusi „Ansambl pod rukovodstvom Genadija Rodina“. Naminėmis sąlygomis grupė įrašė savo pirmą iš septynių dainų sudarytą albumą „DDT-1“, kuris visgi dėl prastos įrašo kokybės didelio populiarumo nesulaukė.
1982-iaisiais, ansambliui susiruošus dalyvauti jaunųjų atlikėjų konkurse, kurio pagrindinis prizas buvo profesionalus albumo įrašymas, prireikė ir pavadinimo – taip atsirado „DDT“.
Nors konkurse jie ir nugalėjo, tačiau laimėtu albumo įrašymu taip ir nepasinaudojo: organizatoriams pareikalavus, kad grupė atliktų oficialias sovietinių kompozitorių dainas pagal sovietinių poetų eiles, Jurijus Ševčiukas su tokiomis sąlygomis nesutiko. Anuomet toks pasirinkimas reiškė, kad grupė „liks užribyje“ ir juos išgirs tik nedidelis būrelis roko gerbėjų.
Netrukus buvo išleistas antrasis „DDT“ albumas „Svinja na raduge“ (Свинья на радуге), kuriame girdima hard-roko elementų, tačiau skamba ir bliuzas, ir rokenrolas, ir kantri. Dar po metų, 1983-aisiais, įrašytas trečiasis albumas „Kompromiss“ (Компромисс) sulaukė didžiulio dėmesio – jei po pirmųjų albumų pasirodymo apie grupę žinojo vos vienas kitas rusiško roko gerbėjas, išleidusi šį albumą grupė „DDT“ tapo žinoma gerokai platesnei auditorijai.
Po ketvirtojo albumo „Periferija“ (Периферия) grupė sulaukė ir „valdžios dėmesio“: už neslepiamą kritišką požiūrį į sovietinę santvarką Jurijų Ševčiuką apklausė KGB, „DDT“ įrašus uždrausta išvežti į užsienį. Nepaisant to, Ševčiukas toliau kūrė dainas ir 1985-aisiais ėmėsi naujo albumo įrašų. Neradę nei vienos studijos, kuri būtų juos įsileidusi, „DDT“ savo albumą „Vremia“ (Время) nusprendė įrašyti draugų bute. Visas šio albumo gitaros partijas atliko pats J. Ševčiukas. Būtent šiuo laikotarpiu, kai grupė oficialiai buvo uždrausta, „DDT“ tapo viena populiariausių visos Rusijos muzikos grupių.
Įrašiusi dar kelis albumus, 1992-aisiais „DDT“ pradėjo naują etapą: jų daina „Čto takoje osen“ (Что такое осень) iš albumo „Aktrisa Vesna“ (Актриса Весна) tapo tokia populiaria, kad ją imta vadinti „liaudies daina“, dainos „Dožd“ (Дождь), „V posledniuju osen“ (В последнюю осень), „U tebia est syn“ (У тебя есть сын), „Rodina“ (Родина) tapo grupės vizitine kortele. Iš viso „DDT“ yra įrašiusi 20 studijinių albumų. Paskutinis jų – „Prozračnyi“ (Прозрачный) išleistas 2014-aisiais.
Nors aktyviai kuriančios ir koncertuojančios „DDT“ sudėtis per tą laiką keitėsi ne kartą, Jurijus Ševčiukas, nepakeičiamas jos lyderis ir talentingas poetas, išliko pagrindiniu šios unikalios grupės kūrybos varikliu.
„DDT“, kurios pavadinimas kildinamas iš sintetinio pesticido dichlordifeniltrichlormetano, dainose – ir filosofinės problemos, ir religiniai motyvai, meilė, laisvė, tragizmas, romantika, karas ir kitos socialinės temos. „DDT“ vertinama ir kaip savotiška SSRS bei naujųjų Rusijos laikų istorijos muzikine metraštininke, grupę ar Jurijų Ševčiuką taip pat galima išvysti ne viename filme. Įkvėpti „DDT“ kūrybos muzikuoti pradėjo grupės „Mumyi Troll“, „Bi-2“ ir daugelis kitų rusų roko muzikantų.
Bilietus į „DDT“ koncertą Vilniuje jau nuo šiandien galima įsigyti visose BILIETAI LT kasose ir internetu – pirmieji trys šimtai jų kainuos po 29 Eur.
