Vilniaus knygų mugėje, Muzikos salėje, M.Linkytė lankėsi penktadienio popietę. Čia ji atskubėjo tam, kad susitiktų su gerbėjais.
„Iki šiol dažniausiai su gerbėjais susitikdavau tik po koncertų – pasifotografuojame, pasikalbame... O toks susitikimas man – pirmas. Vyko konkursas, daug žmonių pildė anketas ir reiškė norą su manimi susitikti. Tokią galimybę laimėjo apie 20 žmonių. Kiekvienam jų skyriau po 10 minučių, per kurias galėjome nusifotografuoti, pabendrauti“, – 15min sakė M.Linkytė.
Ji neslėpė, kad prieš susitikdama su gerbėjais tikrai jaudinosi. „Juk visi esame žmonės. Man atrodo, kad paprastas pokalbis, laikas, kurį skiri tavimi besidominčiam, besižavinčiam žmogui, yra labai gražu. Pati nesijaučiu niekuo išskirtinė. Tiesiog mano profesija tokia, kad esu labiau matoma nei eilinis žmogus. Kaip ir gerbėjams, taip ir man smagu susitikti. Man įdomu su jais pabendrauti, sužinoti, kodėl jiems patinku“, – šypsojosi.
Šįkart M.Linkytė su gerbėjais susitiko specialiai. O kaip su jais Monika bendrauja kasdien?
„Būna, kas nors prieina, pasisveikina, pasako gerą žodį, pakelia nuotaiką. Tačiau pagrindinis bendravimas vyksta per internetą – „Facebook“, „Snapchat“, „Instagram“. Juk ten daugiausiai seka gerbėjai. Užtat socialiniuose tinkluose nuolat stengiuosi parodyti savo kasdienybę. Ten stengiuosi atrašyti ir į gerbėjų žinutes, nors atrašyti į visas neįmanoma – fiziškai nesuspėju. Bet turėdama laiko, tai tikrai darau. Kartais taip gražiai parašo, kad negaliu neatsakyti“, – sakė Monika.
Kartais gerbėjai M.Linkytei dovanoja dovanas. „Esu gavusi visokių marškinėlių, žaislų. Kažkada gavau didžiulę gėlių puokštę. Tokią didelę! Dar kartą gavau 2080 lubinų. Labiausiai man įsimena vaikų dovanotos dovanos – rankdarbiai. Patys kažką iškarpo, suklijuoja, nupiešia... Labai gražu. Yra toks vaikinas, vardu Justas. Jis labai gražiai piešia. Kartą padovanojo man labai didelį mano portretą“, – prisimena.
Ir džiaugiasi, kad bent jau kol kas nė vienas gerbėjas nėra peržengęs tos ribos, kai dėmesys iš malonaus tampa įkyriu, galbūt net gąsdinančiu. „Ačiū Dievui, mano gerbėjai – geraširdžiai žmonės. Jie nenori manęs įbauginti“, – juokiasi.
Bendraudama su 15min Monika pasakoja nuo dėmesio niekad nebėgusi. „Manau, būtų negražu meluoti, kad čia ne aš, slėptis. Jei kyla toks noras, geriau jau būti namuose. Gerbėjų atžvilgiu toks elgesys būtų nesąžiningas“, – sakė M.Linkytė.
Tačiau prisipažįsta: kartais dėmesio būna per daug. „Buvo laikas, kai to dėmesio buvo tiek daug, jog norėjosi pasislėpti. Atrodė, net į parduotuvę negali nueiti, nes visi žiūri. Tačiau tai – mano darbo dalis. Tikriausiai jei būčiau paprasta mokinė ar dar kas nors, man irgi būtų įdomu pamatyti žinomą žmogų, irgi į jį žiūrėčiau. O juk anksčiau, kai pati nebuvau žinoma, ir žiūrėdavau“, – šypsosi.
Pastaruoju metu M.Linkytė daugiau laiko leidžia Londone, Didžiojoje Britanijoje, o ne Lietuvoje – svetur ji studijuoja. Bent kol kas svečioje šalyje Monika dar nėra žvaigždė. Ar malonu būti nežinomai?
„Ir Lietuvoje, ir Anglijoje esu ta pati Monika. Nėra taip, kad čia, Lietuvoje, stengiuosi išsiskirti įvaizdžiu, o Anglijoje leidžiu sau atsipalaiduoti. Nenoriu nieko imituoti, apsimesti niekuo, kas esu. Mėgstu treningus. Jei einu į parduotuvę, tai juos ir velkuosi, o ne aunuosi aukštakulnius. Man viskas paprasta“, – šypsosi.
