„Tai labai įdomi patirtis visai mūsų komandai. Šie koncertai turbūt labiausiai įprasmina mūsų rudenį idealiai tam derančioje erdvėje“, – sakė grupės „Golden Parazyth“ narys Aurimas Vilkišius.
Grupę „Golden Parazyth“ Vilniuje norėjo išgirsti daugiau gerbėjų ir kolegų nei telpa Šv. Kotrynos bažnyčioje – į pirmąjį grupės koncertą po bažnyčios skliautais buvo išparduoti visi bilietai. Tam, kad į koncertą tilptų visi norintys, grupė koncertavo du kartus iš eilės.
„Tai, kad likus mėnesiui iki koncerto į jį buvo parduoti visi bilietai – didžiulis įvertinimas. Bažnyčios užimtumas nesutapo su mūsų pačių planais, todėl nusprendėm ant scenos tą patį vakarą užsilipti net du kartus. Tai buvo pirmas toks „Golden Parazyth“ kartas bažnyčioje ir pirmas, kada sugrojome vieną koncertą po kito“, – džiaugėsi grupės nariai.
Vis dažniau Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius savo gerbėjams siūlo „patogaus“ koncerto formatą, kurio esmė – ne eilės prie baro, bet muzika. Gyvi „Golden Parazyth“ pasirodymai niekada nesikartoja ir yra stipriausia šios grupės pusė. Jų pasirodymų estetika efektinga ir didelėse erdvėse, ir jaukiuose klubuose. Taip buvo ir sekmadienio vakarą vykusiame koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje.
„Visa „Golden Parazyth“ komanda virpėjo iš nekantrumo. Tai dar vienas įdomus nuotykis ir rimtas iššūkis grupės karjeroje. Po pasirodymo VU Botanikos sode vasarą norėjome dar daugiau tokių koncertų. Mes, vieta, nuotaika. Esam geriausios formos. Pasirodymai Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo lyg ilgas trijų valandų skrydis muzikos ir emocijų tuneliu“, – sakė G.Širka.
Panašu, kad elektroninis „Golden Parazyth“ rokenrolas baigėsi. Pradžioje buvo „Kleine Music“ ir „Regatta of Happiness“, dabar – tokie brandūs įrašai kaip „There‘s No Past“ ar „Supasi Supasi“ pasaka lietuvių kalba. Daug melancholijos, ypatinga nuotaika, prasmingi tekstai ir užtikrintas skambesys.
Anksčiau bijoję gyvų būgnų, dabar be jų neįsivaizduoja nė vieno savo koncerto. Jie nuolat mutuoja, keliauja ir keičiasi. Ir taip jau daugiau nei dešimt metų. Tokie jie šiandien ir yra – nepavargę, daug kuriantys ir žinantys savo vertę.
Sekmadienio vakarą grupei talkino net keturi profesionalūs muzikantai (būgnai, bosinė gitara, smuikas ir violončelė), piešiantys tik „Golden Parazyth“ būdingus garsinius peizažus. Geras garsas ir subtili šviesa galutinai užtvirtino neišdildomą patirtį bažnyčios erdvėje.
