Abu kūriniai pasirodys ir kasetės formatu debiutiniame albume „QQ“ (įrašų kompanija „Isla to isla“). Kartu su Džiugu Babensku tarptautines žiuri stebinusi savo „laukine, bet griežtos formos struktūra, plačiu ekspresionizmu ir nuoširdžiai unikaliu identitetu, kuriamu savomis taisyklėmis“ Jono Šarkaus vaizduotė ir muzika šį kartą atsiskleidžia bendradarbiaujant su vaizdo menininku Benu Ąžuolu Šarka.
Antrasis singlas tęsia projekto kryptį, kurioje ryškus devintojo dešimtmečio muzikos skambesys, siurrealistiniai, o kartais net absurdiški vaizdiniai per kuriuos J. Šarkus analizuoja socialines klišes ir mūsų suvokiamos tikrovės trapumą. Kartu su fotografijos ir video menininke Agne Roveršteinaite filmuotas „LaLaLa“ gimsta iš juoko, kurį sukelia žvilgsnis į mūsų pačių kažkada susikurtus bianrinius stereotipus, ar į tuos laikus, kai jais tikėjome.
Beveik kiekvienas įvaizdis klipe gali priminti kasdienius posakius, kuriuos vartojame kalbėdami apie moteris ir vyrus bei meilę. Iš vienos pusės tiek daina, tiek vaizdai grąžina mus į devinto ir dešimto dešimtmečių nekaltumą, iš kitos – įrodo, jog tik kūrybiškai ironišku santykiu šiandien galime žvelgti į stereotipuose skendinčią meilę ir taip truputį sau atleisti... bent kol trumpam užsimerkiam prieš saulę.
„punktò“ („Taškas“) - tai kūrybinis atspirties objektas, interpretuojamas kaip kintantis simbolis, prieštaraujantis sau pačiam. Tai - nekvestionuojamas ir laisvas, punk‘o menas, negalintis turėti apibrėžtumo ir išbaigtumo. „punktò“ - unikalus Jono Šarkaus projektas, jo alter ego ir individuali muzikinė bei vizualaus meno kalba. „punktò“ muzika – neįprastos šokių muzikos kompozicijos, įkvėptos lo-fi, Synth-Pop, Disco, minimal wave stilių bei avangardo atspalvio, kurį atsineša J. Šarkaus darbas teatre. Taip „punktò“ neapsiriboja tik muzika, ieško dialogo su skirtingų sričių menininkais, atranda naujas meno formas, siekia apimti ir tapybą ar performanso meną.
Klausykite: