Šia proga apie tai, kas įkvepia, kas nutinka ilgų kelionių metu kartu ir kaip vyksta kūrybiniai procesai, kalbamės su Artūru Žabu-Beissoul ir Einiumi Jaručiu.
„Beissoul & Einius” apibūdinti sunku – tai ir muzikinis, ir mados, ir performansų duetas, kuriantis kino filmus primenančius vaizdo klipus. Kaip save apibūdintumėte patys?
Turbūt mus reikėtų vertinti kaip reiškinį, visiškai atvirą šiuolaikiniam bei ateities pasauliui, neturintį tabu, nesilaikantį dogmų ir šabloninių įsitikinimų apie dalykus, kurie iš esmės ir negali turėti ribų. Būtent todėl su mumis vis dažniau sveikinasi pasaulinio garso žurnalai, festivaliai, dienraščiai bei meno atstovai – tai nuostabus jausmas, įrodantis, jog mūsų kūrybą supranta.
Kokiu būdu pasaulis Jus atranda?
Tikrai nebūtina šaukti apie save gatvėje su transparantais rankose, apklijuoti miestų sienas plakatais ir rašyti ilgiausius raštus socialiniuose tinkluose, tam, kad būtum išgirstas, suvoktas ir, svarbiausia, taptum sektinu pavyzdžiu šiuolaikinio pasaulio kontekste. Mes naudojame savo menines formas ir išraiškas, kurių pagalba galime visapusiškai bendrauti su žmonėmis. Į juos prabylame mada, nuotraukomis, vaizdo klipais, tekstais, šokio judesiais ir žodžiais ištartais scenoje.
Galbūt ketinate nesustoti ir ateityje prisijaukinti, išmėginti papildomų meno žanrų?
Be jokios abejonės, mus domina viskas, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, todėl tik pasitaikius progai, į savo pasirodymus integruosime naujus dalykus, jei tik jie padės išpildyti mūsų vizijas.
Papasakokite, kaip vyksta kūrybinis procesas – ar sukuriate muziką ir tuomet jai skirtą įvaizdį bei scenografiją ar atvirkščiai? O gal viskas vyksta paraleliai?
Visos vizijos gimsta panašiu metu, kartais darbų atspirties taškas būna įvaizdis, charakteris bei jo aštrumas, kartais viskas tobulai susipina iš atskirų segmentų ir eksperimentų, kol viskas įgauna vieną electrofashion pavidalą, tačiau muzika mūsų kūryboje visada būna pirmoje vietoje. Kartais kūrinys stalčiuje gali pragulėti ištisus metus, kaip pavyzdžiui darbas „Red Baron’’, kuris dabar dažnai vainikuoja mūsų koncertų pabaigas. Šis darbas jau niekada neturėjo išvysti dienos šviesos, patys sau pasakėme, jog, jei su juo nesusitvarkysime dar pusę metų , tiesiog išmesime lauk. Ir visai netikėtai, jis rodos pats integravosi į mūsų pasirodymą, visai kaip koks gyvas žmogus ar naujas grupės narys, kuris pasiprašo į grupę (juokiasi).
Papasakokite, kas Jus įkvepia, kada gimsta geriausios idėjos? Galbūt turite autoritetų ar sektinų pavyzdžių?
Jeigu atvirai, autoritetų neturime. Save įkvepiame patys, o geriausios mintys gimsta vonioje, todėl joje, pripildytoje vandeniu ir putomis, ir stengiamės sėdėti. Arba kartu tol, kol vienas neiškenčia ir išlipa užsakyti picos, arba pamainomis. O šiame netikėtumų kupiname pasaulyje, įkvėpti gali viskas – globalios aktualijos, problemos ir jų sprendimo būdai, gamta.
Jūsų duetas skaičiuoja jau šeštus metus. Kaip apibūdintumėte šį laikotarpį? Koks jis buvo?
Per šiuos metus labai daug išmokome: kaip sugyventi įtemptomis sąlygomis, ypač – ilgose kelionėse, kaip išsaugoti energiją iki koncertų, supratome, kodėl nereikia imti kolegos dantų šepetėlio arba paskutinių jo apatinių. Taip pat sužinojome, kas būna, kai bėgdamas į garso aparatūros patikrinimą, užtrenki kambario duris, o raktas lieka viduje, kas nutinka, kai oro uoste gerdamas mėgstamas sultis, pražiopsai skrydį, taip pat, kiek sluoksnių rūbų gali apsirengti, kad oro uosto patikros punkte nesukeltum įtarimų. Sykį net įsigudrinome 500 kilometrų įveikti tik su 5 litrais degalų, sukiurusia padanga ir bloga nuotaika (juokiasi). Vienareikšmiškai, šie metai mums buvo laikas paikas – taip, beje, pavadinome ir savo pirmąjį albumą, tarsi, nujausdami kad mūsų laukia labai įdomus gyvenimo etapas.
Atskleiskite – kokia pasirodymų erdvė Jums artimiausia, labiausiai patinkanti? Po atviru dangumi, uždarose, o gal nestandartinėse erdvėse?
Save laikome absoliučiai festivaline grupe, todėl mums patinka didžiulės atviros erdvės, stadionai, pievos ir beribiai laukai. Tokios platformos vilioja labiausiai.
Ar todėl erdvėje po atviru dangumi – „Vasaros Terasoje” – ir surengsite paskutinį pasirodymą, prieš išvydami į vasaros festivalius? Ką Jūsų duetui reiškia ši Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusi koncertų vieta?
„Vasaros Terasa” – tai tarsi sostinės pakilimo takas į vasaros festivalius, todėl labai džiaugiamės, kad koncertą organizuojanti „Damn Good” komanda šiemet mus pakvietė būti pirmaisiais šios erdvės ambasadoriais, o lankytojams siūlome būti atsargiems – kai terasos vartai prasivers, kelio atgal jau nebebus!
Paskutinis klausimas prieš atsisveikinant – kokia yra „Beissoul & Einius” dueto bendra svajonė, tikslas, kurį pasiekus, galėtumėte pasakyti „na, dabar jau ramu”?
Atsibusti lovoje su Madonna (garsiai juokiasi).
