Fever Ray pasirodymas Vilniuje – didelis įvykis ir ypatinga žinia vietos melomanams. Pats koncertas įvyks kitų metų kovo 2 d. „Compensa“ koncertų salėje. Paslaptingąją švedų muzikos kūrėją Fever Ray į Vilnių pasikvietė tolyn žvelgianti muzikos agentūra „8 Days A Week“.
Žurnalas „The Guardian“ Fever Ray koncertus yra pavadinęs „bene keisčiausiu muzikiniu reginiu“. Salė, paskendusi sauso ledo garuose, pro miglą vos įžvelgiamos figūros scenoje, šiurpūs klounai, milžiniški vabzdžiai...
Šiame koncertų ture kol kas paskelbti tik 22 pasirodymai. Planuojama, kad vien šio turo koncertus aplankys apie 70 tūkstančių žmonių. Tikėtina, kad į jos pasirodymą Vilniuje atvyks daug melomanų ir iš kaimyninių šalių. Tai bus pirmas toks Fever Ray pasirodymas Baltijos šalyse ir tai dar labiau intriguoja.
Neįmanoma nuspėti, kokias fantazijas Fever Ray įgyvendins šiame koncertų ture, bet tai tikrai bus nepanašu į nieką kitą. Pati atlikėja yra sakiusi: „Pasirodymas ir neturi būti atpalaiduojanti patirtis. Privalai būti budrus.“
Fever Ray yra solinis, bet labai ryškus Karin Dreijer Andersson projektas. Vardas, neatskiriamas nuo kalbų apie švedų elektroninę muziką. 2009 m. ji debiutavo su albumu, taip ir pavadintu – „Fever Ray“. Debiutas buvo toks stiprus, kad atsidūrė visuose geriausių metų albumų sąrašuose. Dėl jos pasirodymų pešėsi visi svarbiausi Europos ir JAV festivaliai. Atšiauri, šalta, klaustrofobiška, grėsminga muzika paslaptingu būdu skambėjo viliojančiai, intelektualiai ir net žaismingai.
Tiesa, Karin Dreijer melomanams puikiai žinoma jau daug seniau. Muzikinis jos bagažas – erdvus ir labai įvairus. Kadaise ji buvo alternatyvaus roko grupės „Honey is Cool“ vokalistė ir joje grojo gitara. Su broliu Olofu 1999 m. ji įkūrė grupę „The Knife“, nustebinusią indie muzikos pasaulį anarchistinėmis idėjomis, paslėptomis patraukliose melodijose. Jos išskirtinis balsas skamba ir ne viename garsios norvegų grupės „Royksopp“ įraše. Talentą kurti gilų avangardinį meną, kabinantį lyg geriausios popdainos, Karin meistriškai panaudojo ir savo soliniame projekte Fever Ray.
Jei „The Knife“ vizitinė kortelė yra daina „Heartbeats“, tai svarbiausias Fever Ray kūrinys – „If I Had A Heart“. Šią šamanišką dainą žurnalas NME įtraukė tarp 150 geriausių dainų sąrašą, parašytų per pastaruosius 15 metų. Tai viena tų unikalių melodijų, kurios prašyte prašosi kino filmo: ne veltui ji skamba Kanados vunderkindo Xavier Dolano juostoje „Lawrence Anyways“ ir daugybėje televizijos serialų, tarp kurių – net „Bręstantis blogis“ ir „Vikingai“.
Po debiutinio Fever Ray albumo Karin grįžo prie kūrybos su broliu. Pagal Charles‘o Darwino veikalą „Rūšių kilmė“ jie sukūrė muziką operai ir dar keletui šviesių projektų. 2013 m. „The Knife“ išleido ketvirtąjį ir, kaip skelbiama, paskutinį albumą „Shaking the Habitual“, tad Karin vėl galėjo atsidėti solinei kūrybai. Nors „The Knife“ istorija baigėsi, brolio ir sesers duetas tai padarė iškeltomis galvomis ir ne kartą įsirašė į muzikos istoriją.
Šį spalį netikėtai pasirodė vaizdo klipas naujam Fever Ray singlui „To The Moon and Back“. Jame po užšaldymo atsibudusi moteris dalyvauja neonais tviskančiame monstriškame arbatos vakarėlyje. Gali būti, kad tai pati Karin, po 8 metų „užsišaldymo“ grįžtanti į Fever Ray pasaulį.
‚Ej, ar prisimeni mane? Aš buvau beprotiškai užsiėmusi“, – ši eilutė puikiai iliustruoja Fever Ray svorį ir įtaką muzikos pasaulyje. Pavyzdinė marketingo kampanija, keli pranešimai, vienas singlas ir tai viskas, ko užteko metų sugrįžimui. Jį grįžo po labai ilgos pertraukos, bet juk jos ir nebuvo galima pamiršti. Fever Ray naujasis albumas „Plunge“, kaip ir debiutas, tapo svarbiausia pasaulio muzikos kritikų tema šį rudenį. Darbą aukščiausiais balais įvertino tokie portalai kaip „Pitchfork“, NME, „The Observer“, „Resident Advisor“, „Consequence of Sound“, „Under The Skin“, „The Skinny“, tie patys „The Guardian“ ir kiti. Albumas pakrikštytas „rizikingu“, „inovatyviu“, „provokuojančiu“, „erotišku“ ir netgi – „tobulu“.
Fever Ray labai svarbi žodinė žinutė. Pirmajame albume apmąsčiusi bemieges motinystės naktis, dabar ji – drąsesnė, kartais net šokiruojanti. Albumo idėją pristatė simboliškas manifestas, kuriame seksas ir kūniškumas tampa politiniu pareiškimu. Jame labai mažai nostalgijos. Nieko nuostabaus – juk ji moteris, motina, standartus laužanti muzikos kūrėja ir aktyvi visuomenės veikėja. Tai asmenybė, turinti ką pasakyti daugeliu temų, ir sako tai pačiu nepatogiausiu būdu.
Žurnalas „The Quietus“ rašė, kad Karin „geismą paverčia radikaliu ir išlaisvinančiu“. Dainų tekstuose nuskamba tokios frazės kaip „laisvę abortams ir švariam vandeniui“ ir „galas branduoliniams ginklams“, nors pirmiausia – tai muzika apie meilę. Šiurpulingus elektroninius peizažus skrodžia šalčiausias Karinos ginklas – „kiborgiškas“ balsas. Jis kyla iki šaižaus sirenos klyksmo, krenta į tamsias gelmes, aidi ir hipnotizuoja.
Fever Ray nepaiso daugelio įprastų muzikos verslo taisyklių: reguliariai neleidžia albumų, o kai išleidžia – tai niekam nepranešus; niekada nešneka apie asmeninį gyvenimą; išvis nemėgsta duoti interviu. Kaip pati sako, visa tai tik nukreipia dėmesį nuo svarbiausio dalyko – meno ir muzikos.
Šiaurės šalių popmuzikos lopšyje, ji tokia viena ir vienintelė. Jei islandai turi Bjork ir „Sigur Ros“, švedai gali ja didžiuotis. Be jos šiuolaikinės elektronikos muzikos scena būtų visai kitokia.
Ne mažiau nei muzika Fever Ray svarbi vizualinė estetika. Vaizdo klipuose ir koncertuose ji pasirodo išdažytu kūnu, su kaukėmis ir keistais kostiumais. Ji slapstosi nuo žiūrovo akių, taip tik dar labiau intriguodama. Tad ko tikėtis Vilniuje – sunku prognozuoti, bet juk tokios paslaptys daug įdomiau. Akivaizdu, kad tai bus daugiau nei koncertas.
