Bilietų į koncertą Vilniuje prekyba prasidės penktadienį, birželio 29 d., tačiau jau šiandien UMO gerbėjams siūloma įsigyti išankstinius bilietus su kodu. Žinoma, pigiausių užteks greičiausiems. Jų kiekis bus ribotas. Vėliau bilietai brangs.
Sakoma, kad UMO, Lorde ir filmo „Thor: Ragnarok“ režisierius Taika Waititi šiandien yra karščiausias Naujosios Zelandijos kultūrinis eksportas. UMO muzika atveria naujas muzikines dimensijas ir leidžia pabėgti iš chaotiško pasaulio. Nieko nuostabaus, kad juos šlovina muzikos snobų biblija „Pitchfork“ ir kiti įtakingi muzikos kritikai.
Kartais jie lyginami su „Tame Impala“. Kartais su tokiais muzikos šviesuoliais kaip Prince‘as, Frankas Zappa ar net „Pink Floyd“. „Aš visą laiką bandau parašyti tobulą popdainą, bet tai, kas man atrodo tobula popdaina, kitiems skamba kaip triukšmas“, – juokauja Rubanas, atskleisdamas tobulo psichodelinio roko formulę.
„Muzika man suteikė drąsos. Daugiau nebebijau, kad nutiks blogų dalykų. Net jei ir nutiks, galėsiu apie tai sukurti dainą ir viskas vėl bus gerai“, – atvirauja UMO lyderis Rubanas. Jo mama – iš Havajų. Ji – talentinga dainininkė, pianistė ir šokėja. Tėtis ne mažiau muzikalus – jis anksti supažindino vaikus su Mileso Daviso džiazu, nupirko jam pirmąją gitarą ir paskatino stoti į prestižinę Naujosios Zelandijos menų mokyklą.
„Unknown Mortal Orchestra“ vardas pasigirdo prieš aštuonerius metus. Pradžia buvo keista. Rubanas anoniminiame „BandCamp“ profilyje paskelbė dainą pavadinimu „Ffunny Ffrends“. Ir daugiau jokios informacijos. Per dieną kūrinį aprašė visi nepriklausomi muzikos tinklaraščiai.
Žurnalistai tapo tikrais detektyvais bandydami išsiaiškinti, kas gi šią dainą sukūrė. Galiausiai Rubanui teko prisiimti atsakomybę. Taip atsirado „Unknown Mortal Orchestra“. Drauge su Rubanu Nielsonu dabar joje groja labai stiprūs muzikantai Jake‘as Portraitas ir Quincy McCrary‘as.
2011 m. pasirodė debiutinis albumas, taip ir pavadintas – „Unknown Mortal Orchestra“. Jis iš karto sulaukė susižavėjimo šūksnių ir pagyrų. „Pitchfork“ skyrė itin aukštą 8.1 balo įvertinimą: „Tai ateivių debiutas, lyg būtų nukritęs iš dangaus ir visiškai nepaliestas. Norisi jį paliesti, bakstelti pirštu, o gal net ir ištirti“, – rašė kritikai. Albumas pelnė „Taite Music Prize“ ir buvo pripažintas geriausiu Naujosios Zelandijos albumu. Patys UMO Naujosios Zelandijos muzikos apdovanojimuose buvo paskelbti ir geriausia grupe.
Antrasis albumas „II“ (2013) susilaukė pasaulinio pripažinimo. Žurnalas „NME“ gyrė „amžino vienišiaus“ Rubano talentą kurti šiltus miglotus pasakojimus. Žurnalas „Clash“ skyrė jam 9/10 balų ir palygino su bitlo George‘o Harrisono psichodelika. Šitaip įvertinti UMO drąsiai išsirengė į pasaulinį turą, kurį netgi teko pratęsti – buvo išparduoti visi bilietai.
UMO užlipo ir į didžiųjų Europos festivalių – „Glastonbury“, Roskildės, „Primaveros“ ir „Sziget“ scenas. Grupės aktualumą įrodo ir apsilankymai visose svarbiausiose TV vakaro laidose – pas Jimmy Falloną, Sethą Meyersą, Conaną ir Carsoną Daly.
UMO populiarumas augo kaip ant mielių. Jų trečias albumas „Multi-Love“ (2015) intrigavo netikėta „užkadrine“ istorija. Nielsonas prasitarė apie tai, kaip jiedu su žmona gyveno su meiluže. Visi tik apie tai ir norėjo kalbėti, bet pats Rubanas skandalų visai nesiekia. Jam svarbiausia – kurti gryną ir tobulą muziką. Kritikai tai įvertino. Pirmi albumo singlai pateko tarp geriausių metų kūrinių.
Grupės skambesys nuolat keičiasi, kartu išlaikydamas savo unikalumą – melancholiją ir jausmingą Rubano vokalą. Naujausias grupės albumas „Sex & Food“ pasirodė šių metų balandį. Jis sukurtas tolimiausiuose planetos kampeliuose. Su nešiojama įrašų įranga Rubanas keliavo po Vokietiją, Meksiką, Pietų Korėją, Islandiją... Jį ypač paveikė apsilankymas Vietname: „Ten išgyveni daug jausmų, tačiau sąlygos dirbti gana sudėtingos dėl drėgmės ir panašių dalykų. Man tai patinka. Patinka iššūkiai. Kai mane sukrečia, tampu pažeidžiamas ir rašau geresnę muziką.“
Vietnamas pažadino vidinį Rubano Hendrixą. Būtent šio gitaros genijaus muzika buvo UMO orientyras. Naujo albumo dainos kalba apie Dievą, kapitalizmą ir narkotikus. Jose įsivaizduojama ateitis, kurioje Nielsono dukra bus tapusi didžiausia UMO gerbėja. Albumas kaip visada susilaukė ekspertų pagyrų ir klausytojų meilės. O „Pitchfork“ kaip visad originaliai palygino šią muziką su šiurpiai viliojančia juodąja skyle.
Kelionei į kosmosą ar svetimą psichiką reikia drąsos. Tačiau šiltą rugpjūčio 14-osios vakarą prireiks tik įsitaisyti ant žolės. Ir pasiduoti viliojančiam UMO kvietimui į tolimus pasaulius. Belieka laikyti špygas už gerą orą ir planuoti dar vieną naują pažintį.
